Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimą Lietuvos politikai pradėjo kelti po to, kai rugsėjo 15 dieną į Lietuvą atklydo ir sudužo kovinėmis raketomis ginkluotas Rusijos naikintuvas "Su-27".
Lietuvos politikai retoriškai klausia, kodėl Rusijos Kaliningrado sritis, kurią supa draugiškos valstybės, tebelieka smarkiai militarizuota. ES santykiai su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi buvo aptarti šią savaitę Briuselyje vykusiame ES nacionalinių parlamentų užsienio reikalų bei gynybos komitetų posėdyje, tačiau Kaliningrado demilitarizavimo klausimas "buvo apeitas".
Seimo pirmininkas teigia, kad Lietuva po Rusijos naikintuvo katastrofos turi "daryti išvadas" ir siekti oro erdvės koridorių virš Baltijos šalių padaryti kuo saugesnį.
Rusijos naikintuvas "Su-27" sudužo rugsėjo 15 dieną Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, maždaug už pusšimčio kilometrų nuo Kauno.
Pilotas Valerijus Trojanovas saugiai katapultavosi ir nusileido su parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas nukrito laukuose atokiau nuo gyvenviečių.
Lėktuvo pilotui buvo pateikti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Jam buvo skirtas namų areštas. V.Trojanovas gyveno viename Vilniaus viešbutyje kartu su po nelaimės į Lietuvą atvažiavusia žmona.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo ir panaikino V.Trojanovui taikytą namų areštą.
Naikintuvo katastrofą tyrusi tarpžinybinė komisija konstatavo, jog "Su-27" įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir sudužimą nulėmė "techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma".
