Ką keistų, jei taptų? „Konkrečiai ir dalykiškai atsakyti šiandien, ką aš ten (Generalinėje prokuratūroje – DELFI) keisčiau, negalėjau. Savo kasdieniniame darbe susiduriu tiesiogiai su prokuratūros darbu, bet tik su viena funkcija, todėl specialiai neatlikęs tyrimo, galėjau tik įvardinti kai kurias problemas. Ką konkrečiai reikia keist, aš galiu pasakyti tik būdamas ten“, - sakė P.Kuconis.
Teisėjas P.Kuconis buvo Baudžiamojo proceso kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2003-iųjų metų gegužės, rengimo darbo grupės narys. Šiuo įstatymu dabar vadovaujasi visos ikiteisminio tyrimo institucijos, tarp kurių ir Generalinė prokuratūra. „Pakankamai tiksliai galiu konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas organizuojamas ne visiškai taip, kaip tai matė projekto rengėjai. Reforma buvo pradėta teisinga kryptimi, bet toliau ji nevyko“, - sakė P.Kuconis.
Anot jo, dar viena problema, kurią kelia patys ikiteisminio tyrimo įstaigų atstovai, tai kad prokurorai ne visiškai taip veikia, kaip reikėtų. „Tačiau aš stoviu šiek tiek toliau nuo to, todėl man konkrečiai sunku pasakyti, ką reikėtų keisti. Tam tikra problema yra ir dėl valstybinio kaltinimo ir nekaltumo prezumpcijos santykio, dėl to, kad prokurorai, kartais viršydami savo įgaliojimus, vykdo teisingumą nutraukdami ikiteisminius tyrimus“, - sakė teisėjas.
P.Kuconio manymu, visuomenės nuomonė apie prokuratūra ne visada yra tokia, kokia turėtų būti, tačiau vienas generalinis prokuroras nepajėgus išspręsti prokuratūros įvaizdžio problemų.
Teisėjas su V.Adamkumi kalbėjosi ir apie prokurorų kompetencijos bei mokymo problemą. „Man betarpiškai tenka bendrauti su Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorais, tai nekyla problemų dėl jų kompetencijos. Bet tenka nagrinėti ir bylas, kurias rengė žemesnio lygio prokurorai, tai skirtumas matosi“, - sakė P.Kuconis.
Jis Aukščiausiame teisme dirba jau 8 metus. Prieš tai jis dirbo Lietuvos teismo ekspertizės centre. „Pradėjau nuo žemų pareigų, o karjerą baigiau toje įstaigoje būdamas direktoriumi“, - sakė P.Kuconis. Jis teisininko išsilavinimą įgijo Vilniaus universiteto Teisės Fakultete, kuriame buvo paliktas dirbti dėstytoju. Vėliau doktorantūros studijas tęsė Maskvos universitete. Grįžęs iš studijų Rusijoje, dirbo eiliniu Vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamento tardytoju. „Tuo metu turėjau pravardę „docentas“, - juokavo P.Kuconis.
Prieš keletą metų teisėjas buvo patekęs į nemalonią situaciją kelyje. Pavasarį važiuodamas automobiliu perėjoje partrenkė moteriškę. „Man nepatogu dabar apie tai kalbėti, tačiau pagal dabartinius vertinimus, ji patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą. Aš atlyginau nuostolius“, - sakė P.Kuconis. Anot jo, buvo šiek tiek pasnigę, o stabdomas automobilis pradėjo slysti ir tapo sunkiai valdomas. Avarija buvo įvertinta kaip administracinės teisės pažeidimas.
Paklaustas, kokie motyvai „už“ būtų palikti teisėjo postą pereinant į Generalinę prokuratūrą, P.Kuconis įvardino ambicijas. „Objektyviai vertinant, daugiau pliusų yra dabartinėje pareigybėje. Tą netiesiogiai patvirtina buvusio generalinio prokuroro (Antano Klimavičiaus – DELFI) žingsnis. Jis dabar tapo mano kolega. Tačiau, jei reikėtų spręsti, turėtų įtakos tam tikra ambicija, kuri pasireiškia tuo, kad Baudžiamojo proceso kodeksas bent jau ikiteisminio tyrimo dalyje būtų įgyvendinamas taip, kaip mes įsivaizdavome“, - sakė P.Kuconis.
Antradienį Prezidentūroje lankėsi Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas 43 metų Algimantas Valantinas. Po susitikimo su V.Adamkumi jis sakė, jog „prezidentas neprašė jo sutikimo, todėl jis negali atsakyti ar sutiks būti generaliniu prokuroru“. „Tai didžiulė atsakomybė, kurią tektų prisiimti“, - sakė A.Valantinas. Jis patvirtino, jog su V.Adamkumi buvo kalbėta ir apie tai, kaip jis įsivaizduoja Generalinės prokuratūros įvaizdžio kėlimą visuomenėje.
A.Valantinas teismuose dirba apie 20 metų. Teisininko išsilavinimą jis įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o savo karjerą pradėjo nuo prokuroro darbo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje. DELFI žiniomis, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas turi dideles perspektyvas kopti karjeros laiptais ir teismų sistemoje. Netrukus ketinama į naują pastatą perkelti visus Vilniaus apylinkės teismus. Kalbama, kad anksčiau ar vėliau juos reikės sujungti ir paskirti vieną pirmininką. Kaip realus kandidatas į šį postą buvo minimas A.Valantinas.
Prezidentūroje turi apsilankyti dar vienas kandidatas į generalinio prokuroro postą - Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas.
Žiniasklaidoje buvo minimos dar kelių kandidatų pavardės - tai Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius ir buvęs teisingumo ministras Vytautas Markevičius. Pastarojo kandidatūra netiko, nes jo biografija neatitinka kandidatui į generalinius prokurorus įstatyme keliamų reikalavimų. DELFI žiniomis, į Prezidentūrą nebus kviečiamas ir V.Jurkevičius.
Generalinio prokuroro paieškos prasidėjo po to, kai šį postą paliko teisėjauti į Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyrių išėjęs Antanas Klimavičius.
