Teismo sprendime yra numatyta įpareigoti Vyriausybę, gavus Valstybės kontrolės išvadas dėl papildomų lėšų poreikio pagrįstumo, bet ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo, pateikti Seimui siūlymus, kaip kitų metų biudžete kompensuoti savivaldybių 1997-2000 metais negautas pajamas.
B.Ropės teigimu, kol kas neaišku, kokį sprendimą priims Valstybės kontrolė ir kaip elgsis Seimas, gavęs siūlymus kitų metų biudžete kompensuoti 1997-2000 savivaldybių negautas pajamas.
Jis minėjo, kad šešių savivaldybių skundus teismas atmetė kaip nepagrįstus bei priėmė dviejų savivaldybių prašymą anuliuoti jų skundus. Pasak B.Ropės, savivaldybės, kurių skundai buvo atmesti, gali apskųsti tokį teismo sprendimą. Jo žiniomis, Šiaulių savivaldybė tai jau padarė.
Be to, į teismą dėl iš biudžeto neskirtų lėšų atskirai į teismą ketina kreiptis Vilniaus miesto savivaldybė, kuri teigia iš biudžeto negavusi daugiau kaip 129 mln. litų.
LSA prezidentas teigė, jog iš valstybės biudžeto atgavus neskirtas lėšas savivaldybėse turėtų išsispręsti problemos dėl vėluojančių mokytojų atlyginimų ir pašalpų mokėjimo. Jei taip neatsitiktų, pasak B.Ropės, tai reikštų savivaldybės nemokėjimą tvarkytis.
Derybos dėl 1997-2000 metais savivaldybėms nepervestų lėšų tarp savivaldybių ir Vyriausybės vyko kelerius metus, tačiau abiem pusėms niekaip nepavykdavo susitarti. Savivaldybės teigia, jog Vyriausybė per trejus metus joms perduotoms funkcijoms vykdyti nepervedė 261,962 mln. litų.
Diskusijos dėl tarpusavio įsiskolinimų tarp Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių kilo po to, kai Vyriausybė pareiškė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nuo 1994 metų nemokėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio, ir savivaldybės įsiskolinimas viršijo 94 mln. litų, o visos kitos savivaldybės kartu paėmus valstybei skolingos 22,5 mln. litų.
Tuo tarpu Lietuvos savivaldybės Vyriausybę kaltino vis naujų funkcijų priskyrimu savivaldybėms, kurių vykdymui Vyriausybė neskyrė pinigų.
2000 metų rugpjūtį dalis Lietuvos savivaldybių kreipėsi į teismą, prašydamos atlyginti centrinės valdžios padarytą žalą.
