aA
Europos Komisija trečiadienį paskelbė ilgai lauktus ES plėtros į Rytus finansavimo planus, pareiškusi, kad išlaikė pusiausvyrą tarp šalių kandidačių lūkesčių ir realių Europos Sąjungos galimybių.
Pinigų dėžutė
Komisijos vertinimu, priėmus 10 naujų narių, daugiausia neturtingų pokomunistinių Vidurio Europos šalių, per 2004-2006 metus reikės skirti 40.2 mlrd. eurų (138,72 mlrd. litų), dauguma kurių bus skirta žemės ūkiui ir regioninės infrastruktūros projektams.

Tačiau šalys kandidatės kritiškai sureagavo į tai, kad plane numatyta tik palaipsniui didinti tiesiogines išmokas ūkininkams. 2004 metais jos siektų 25 proc. paramos, kuri skiriama dabartinėms valstybėms narėms.

Iki 2006 metų suma pasiektų 35 proc. paramos dabartinėms narėms, kurie sudarytų 1,42 mlrd. eurų.

"Tai rimtas, sąžiningas ir realistiškas pasiūlymas, kuriuo žvelgiame į ateitį", - per spaudos konferenciją sakė Komisijos pirmininkas Romano Prodis, pridūręs, kad siūloma suma sudaro keturis procentus visų 10 šalių kandidačių bendro vidaus produkto (BVP).

"Tai labai nemaža suma", - pareiškė R.Prodi.

Komisijos pasiūlymas dabar bus išplatintas aptarti 15 ES narių.

Tikėdamasis skundų tiek iš šalių kandidačių, tiek iš valstybių narių, ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas sakė: "Šis pasiūlymas užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp šalių kandidačių, kurios taps visavertėmis Europos Sąjungos narėmis, lūkesčių ir ES biudžeto apribojimų".

"Kitaip tariant, tai yra geriausias įmanomas susitarimas, o ne kvietimas derėtis", - pridūrė G.Verheugenas, aiškiai įspėdamas valstybes nares neįsivelti į diskusijas.

ES pareigūnai tikisi sunkaus mūšio tarp valstybių narių, sprendžiant klausimą, kiek konkrečiai teks naujokėms, dar ir dėl to, jog Prancūzijoje bei Vokietijoje šiai metais vyks rinkimai, todėl jos turi mažai vietos manevruoti.

Tačiau šiuo metu ES pirmininkaujanti Ispanija pareiškė, jog ketina suderinti galutinę ES poziciją žemės ūkio klausimu iki birželio.

ES tikisi užbaigti derybas su 10 šalių iki 2002 metų pabaigos, kad jos galėtų prisijungti prie Sąjungos iki 2004 metų.

10 pirmaujančių kandidačių yra Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipras bei Malta. Bulgarija ir Rumunija, kaip tikimasi, prisijungtų prie ES vėliau.

Pagal Komisijos pateiktą žemės ūkio planą, tiesioginės išmokos bus susietos su ūkio dydžiu, neatsižvelgiant į produkciją. Išmokas galėtų gauti visi ūkiai, didesni nei 0,3 hektaro.

ES naujosioms narėms taip pat suteiks dosnią paramą kaimo plėtrai, teigė Komisija.

G.Verheugenas priminė, kad pagal ankstesnius 1999 metais Berlyne suderintus plėtros finansavimo planus, naujųjų valstybių narių ūkininkams iš viso nebuvo numatytos tiesioginės išmokos šį biudžeto laikotarpį, kuris tęsis iki 2006 metų.

Tačiau, pasak jo, tai buvo politiškai neįmanoma, nes tai labai smarkiai paveiktų paramą narystei ES, ypač didelį žemės ūkį turinčioje Lenkijoje, kur žemdirbių lobistai yra labai įtakingi.

Kai kurios ES šalys, kaip Britanija ar Vokietija, tikisi, kad dėl plėtros sunkumų Sąjunga ryšis radikaliai pakeisti Bendrą žemės ūkio politiką, kuriai skiriama maždaug pusė 90 mlrd. eurų siekiančio ES metinio biudžeto.

Pagal Komisijos planą, kandidatėms 2004-2006 metais bus skirta 25,56 mlrd. eurų paramos regionams. Komisija taip pat pasiūlė padidinti "sanglaudos fondų" dalį šioje sumoje.

Šių fondų, skirtų transporto ir aplinkosaugos projektams, privalumas yra tas, kad vyriausybė gavėja turi įmokėti tik 20 proc. projekto vertės - tai daug mažiau nei numatoma teikiant kitos rūšies paramą.

Tačiau bendri regioninės paramos skaičiai rodo, kad naujosios narės gaus gerokai mažiau nei keturis proc. BVP. ES vertinimu, tai yra didžiausia parama, kurią bet kuri valstybė gali priimti, nepatirdama administracinių sunkumų bei ekonomikos išsiderinimo.

Pirmosios reakcijos į Komisijos pasiūlymus buvo santūrios.

"Pasiūlytas žemės ūkio subsidijų pradinis lygis yra tikrai nepatenkinamas. Nepriimtinas ir 10 metų pereinamasis laikotarpis, kol mes gausime visas išmokas", - pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Michalas Toberis.

"Pasiūlyti 25 proc. (ūkininkams) yra labai mažai. Mes manome, jog yra galimybių deryboms juos padidinti mažiausiai iki 35 proc. 2004 metais", - sakė Maria Kadlecikova, Slovakijos ministro pirmininko pavaduotoja ES integracijos klausimais.

Žemės ūkio ekspertė iš Nyderlandų tyrimo centro WWF Elizabeth Guttenstein teigiamai įvertino tai, kad ES žemės ūkio politikos dėmesys buvo labiau nukreiptas į kaimo plėtrą, o ne gamybą.

"Tvirta kaimo plėtros politika yra raktas į ilgalaikį kaimo rajonų ekonominį bei socialinį vystymąsi", - teigė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.