Darbštus valstietis į savo daržą pastatė šaunų, sąžiningą, guvų ir visomis prasmėmis labai teisingą bei tvarkingą asilą, kuris turėjo gainioti žvirblius bei varnas. Gainioti taip, kad tos goduolės varnos ir klastingieji žvirbliai nelesiotų visur ir nenaikintų derliaus. Asilas buvo labai uolus ir pareigingas. Stropiai vykdė jam pavestą užduotį, narčiai gainiojo visus žvirblius bei varnas. Tiek gainiojo, kad rudeniop, kai valstietis atėjo savo derliaus, daržas buvo ištryptas tarsi hipodromas.
Ir štai kokia moralė. Kas čia, šioje istorijoje yra kvailesnis? Ar tas profesionalus varnų ir žvirblių gainiotojas ilgomis ausimis, ar valstietis?
Man pastaruoju metu situacija Lietuvoje vis labiau panėšėja į pasakėčios siužetą. Reforma po reformos, o ant reformos dar po vieną reformą. Toks, tarsi kaip ir „maidanas“, tik ne iš apačios, bet iš viršaus nuleistas – išgainioti visas korumpuotas varnas ir besočius žvirblius iš visų lysvių. Iš urėdijų, vaistų prekybos ar alkoholio parduotuvių, iš ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, valstybės įmonių, įstaigų, organizacijų. Mokesčius autoriams – padidinti, o po to – vėl sumažinti, PVM lengvatą šildymui – panaikinti, o po to – ją grąžinti. Ir taip toliau ir panašiai.
Nereikalingi judesiai, besaikis draskymasis, toks nenuilstamas, paikas strikinėjimas nuo vienos lysvės prie kitos.
Kaip ir tas šaunusis asilas, kuris lakstė ir viską trypė, niekaip nenustygo vietoje. Jo norai buvo geri, gražūs ir teisingi. Bet rezultatas – ištryptas daržas.
