NATO šalyse šio povandeninio laivo klasė vadinama „Typhoon“ (taifūnas), Rusijoje – „Akula“(ryklys). Pasaulinę šlovę šiam didžiausiam pasaulyje povandeniniam laivui pelnė legendinio amerikiečių rašytojo technotrileris „Raudonojo Spalio medžioklė“.
1984 metų knygoje, o vėliau ir 1990 metų to paties pavadinimo filme lietuvis kapitonas Marko Ramius nusprendžia nuvaryti Sovietų laivyno pasididžiavimą į JAV.
Pavadinimo sąsajos su Lietuva
Vis dėlto „Typhoon“ klasė – ne rašytojo fantazija, o realybė. Sovietų sąjungos gyvavimo laikais buvo pastatyti net penki tokie milžinai, kurių kiekvienas yra ilgesnis už futbolo aikštę ar už aukščiausią pastatą Baltijos šalyse. Panirusio laivo tonažas – 48 tūkst. tonų – daugiau, nei lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“.
Šiuo metu Rusijos laivynas turi vienintelį tokį „Typhoon“ klasės laivą, pastatytą dar 1980 metais ir pavadintą „Dmitrij Donskoi“. Neatsitiktinai laivas pavadintas rusams kone švento ir legendinio kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio vardu.
Būtent jis 1367 m. Maskvoje pastatydino pirmąjį mūrinį Kremlių, o 1368 m., 1370 m. ir 1372 m. atrėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žygius. Būtent valdant Dmitrijui Doniečiui Maskva sustiprėjo ir ėmė dominuoti Rusijoje, o 1380 m. Kulikovo mūšyje prie Dono Dmitrijus sumušė Aukso ordos kariuomenę, kurios sąjungininkai lietuviai, vadovaujami Jogailos, taip ir nepasirodė.
Dėl šios pergalės Dmitrijus buvo pramintas Doniečiu, nors pats buvo sunkiai sužeistas, o galiausiai turėjo pasiduoti mongolams, kurie supleškino Maskvą. Nepaisant to, Dmitrijaus Doniečio ir Kulikovo mūšio mitas Rusijoje įsitvirtino, kaip nacionalinės savimonės dalis.
Neatsitiktinai „Dmitrij Donskoi“ netgi įrengtas savotiškas altorėlis, kur išdėliota XIV a. šarvų kopijos, ginklai, Dmitrojaus Doniečio ikonos. Milžiniškame laive taip pat yra pirtis, baseinas, sporto salė.
Laive – 200 branduolinių galvučių
Rusijos pasididžiavimas savo karine galia – didžiausias, galingiausiais, „analogų pasaulyje neturinčiais“ ginkluotės bei technikos pavyzdžiais taip pat yra vienas iš tokių mitų. O vienintelis „Typhoon“ klasės povandeninis laivas yra vienas ryškiausių karinės galios simbolių.
Pastatytas, kaip balistinių tarpžemyninių raketų nešėjas „Dmitrij Donskoi“ kadaise gabeno net 20 raketų R-39 Rif (pagal NATO klasifikaciją – SS-NX-20 „Sturgeon“). Kaip ir pats laivas, šios raketos buvo milžiniškos ir galėjo gabenti 10 branduolinių galvučių, kurios kiekvienos galia siekė nuo 100 iki 200 kilotonų. Palyginimui, virš Hirošimos susprogdintos bombos galia siekė 15 kilotonų.
Taigi, net vienas su 200 branduolinių galvučių Arkties vandenyne patruliuojantis šios klasės povandeninis laivas galėjo nušluoti bet kurią valstybę. Tačiau net po 12 metų trukusios „Dmitrij Donskoi“ modernizacijos ir strateginio nusiginklavimo sutarčių su JAV, Rusija atsisakė senstančių balistinių raketų, o jas pakeitė naujomis raketomis „Bulava“.
Pavojinga parodomoji kelionė
Tiesa, šiandien „Dmitrij Donskoi“ oficialiai net nėra priskirtas Rusijos strateginėms pajėgoms ir yra naudojamas, kaip mobili „Bulava“ raketų bandymų platforma.
„Tokio povandeninio laivo dislokavimas Baltijos jūroje tėra šou dalis ir, galbūt, branduolinis signalizavimas NATO. „Dmitrij Donskoi“ dislokavimas šiame regione yra beprasmiškas – šis laivas yra pernelyg didelis, kad galėtų efektyviai veikti sekliuose Baltijos jūros vandenyse.
Tai taip pat yra strateginis raketnešis, o krizės atveju siekiant išsaugoti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, tu tokį laivą norėtum turėti kuo toliau, nuo priešininkų“, – sakė JAV tyrimų centro „Atlantic Council“ transatlantinio saugumo iniciatyvos vadovas Magnusas Nordenmanas.
Būtent todėl šis laivas pasirinktas dalyvauti Rusijos laivyno dienose, kurios kasmet rengiamos paskutinį liepos sekmadienį. Šiemet laivyno diena bus minima Sankt Peterburge, o „Dmitrij Donskoi“ pirmą sykį pasirodys Baltijos jūroje, kur atplauks iš Severodvinsko pro Norvegijos jūrą, Skagerako ir Skategato sąsiaurius.
Anot Rusijos leidinio „Izvestija“ šaltinių, dar laukiama formalaus Vladimiro Putino ir Rusijos generalinio štabo parašų, tačiau „Dmitrij Donskoi“ kelionės planavimas jau prasidėjo.
Tokia kelionė šiam milžiniškam laivui bus ne iš lengvųjų, mat teks naviguoti sekliais Baltijos jūros vandenimis, ypač po Didžiojo Belto tiltu Danijoje, kur maksimali leidžiama laivų grimzlė yra 15 metrų, o „Dmitri Donskoi“ grimzlė – 12 metrų.
Be to, ekspertai nerimauja dėl beveik senutėlio keturių dešimtmečių senumo „Dmitrij Donskoi“ saugumo. Šiame laive yra du 8-jame dešimtmetyje pagaminti branduoliniai reaktoriai OK-650, tokie patys, kokie buvo liūdnai pagarsėjusiame, tiesa kitos, „Oskar“ klasės Rusijos povandeniniame laive „Kursk“. Pastarasis nuskendo 2000-ųjų metų rugpjūtį, detonavus torpedai.
„Aš nerimauju dėl beveik 40-ies metų senumo branduolinio povandeninio laivo su dviem gana didokais reaktoriais – juk jam reikės plaukti palei Norvegijos sieną į Baltijos jūrą ir tam reikės pasiruošti“, – sakė „Bellona“ fondo branduolinės fizikos ekspertas Nilsas Bohmeris. Šio fondo ekspertai nesyk kėlė klausimus dėl prastos Rusijos branduolinių povandeninių laivų būklės, kritikavo Kremlių neskiriant pakankamai dėmesio saugumui.
Stebint senų Rusijos laivyno pasididžiavimų, tokių, kaip „Admiral Kuznecov“ keliones, ekspertai jau nesyk atkreipė dėmesį, kad Rusijos laivus nuolat kamuoja techninės problemos, tenka nerimauti dėl galimų nelaimių. Prognozuoti, kokias pasekmes sukeltų branduolinio laivo avarija Baltijos jūroje esą sunku prognozuoti. Be to, anot norvegų eksperto, iš Rusijos reikės gauti patvirtinimus, kad laive nebus branduolinių ginklų.
Pasirodys ir kitas milžinas
Kelionės metu „Dmitrij Donskoi“ taip pat lydės Rusijos laivyno kreiseris „Piotr Velikij“. Tokio dydžio laivo pasirodymas Baltijos jūroje taip pat yra retas įvykis. Paskutinį sykį tokio dydžio laivas Baltijos jūroje sukiojosi 1985 metais, kai NATO pratybose pasirodė JAV Antrojo pasaulinio karo laikų laivas „USS Iowa“.
Dar 1943 m. į laivyną priimtas, vėliau atsargoje laikytas, prezidento Ronaldo Reagano valdymo laikais šis laivas vėl sugražintas būtent dėl „Kirov“ klasės laivų pasirodymo Sovietų laivyne. „USS Iowa“ galėjo šaudyti sviedinius, kurių kiekvienas buvo maždaug žmogaus dydžio ir svėrė virš tonos.
Šios klasės laivai paskutinį sykį šaudė Persijos įlankos kare, be savo pabūklų naudodami ir sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Toks seno laivo pritaikymas, kai sausumos pajėgas galima remti sviedinių ir raketų ugnimi pasirodė itin efektyvus.
Šiuo metu visi „Iowa“ klasės laivai yra paversti muziejais, tačiau iki šiol netyla kalbos, kad JAV laivyną didinti planuojantis prezidentas Donaldas Trumpas galėtų sugrąžinti bent vieną šių laivų į laivyną, mat galingi 410 mm kalibro sviediniai kartu yra ir psichologinis ginklas.
Savo ruožtu „Piotr Velikij“ kol kas yra vienintelis „Kirov“ klasės laivas, kurį turi Rusijos laivynas, tačiau jau kitais metais žadama suremontuoti nuo 2013-ųjų remontuojamą „Admiral Nachimov“. Kitų šaltinių duomenimis remontas gali užtrukti iki 2020 metų.
Atsižvelgdamas į sėkmingą JAV bei rusų laivų operacijoje Sirijoje patirtį Rusijos laivynas nusprendė, kad, skirtingai, nei sovietinės konstrukcijos priešlaivinėmis ir priešlėktuvinėmis sistemomis ginkluotas „Piotr Velikij“, „Admiral Nachimov“ bus ginkluotas naujos kartos jau išbandytomis sparnuotosiomis raketomis „Oniks“ ir „Kalibr“.
