„Po pirmos nakties turėdavome koalicijos viziją, rėmus, bet šį kartą – kitas scenarijus. Nauja jėga – naujos taisyklės. „Valstiečiai“, apsidžiaugę savo milžiniška pergale, nusprendė pažaisti ir primesti žaidimo taisykles, kurių kai kurios partijos lengvai nepriima. Tik vakar [penktadienį] išryškėjo kontūrai“, – apibendrino politologas, turėdamas omenyje kelias valandas trukusias Socialdemokratų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijų atstovų derybas, po kurių paskelbta apie galimybę sudaryti valdančiąją koaliciją.
Socialdemokratai, politikos eksperto teigimu, rado galimybę būti valdžioje, nepaisant prastų rinkimų rezultatų ir tenkinasi „mažojo broliu“ vaidmeniu. Tai, kad koalicijos rėmai išryškėjo tik savaitės pabaigoje, V. Keršansko požiūriu, buvo lauktina, atsižvelgiant į laimėjusios partijos lyderių retoriką.
Paklaustas, kodėl koalicijos kūrimo dėlionė buvo taip užtęsta, politologas išskyrė kelis aspektus.
„Pirmiausia, tai lėmė visiems netikėti rezultatai ir iš to kilę sprendimai. „Valstiečiai“ nusprendė užimti labai daug – pagrindinius postus, pagrindines ministerijas ir diktuoti savo sąlygas. Tuo tarpu socialdemokratai ir konservatoriai pajuto, kad negalės diktuoti ar bent jau būti lygiaverčiais partneriais ir dėl to partijų viduje atsirado skirtingų nuomonių – vertėtų ar nevertėtų eiti į koaliciją“, – mąsto politologas.
