Kinijos liaudies atstovų suvažiavimas balsavimu pritarė „siūlymui priimti ir patvirtinti Paryžiaus sutartį“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Tikimasi, kad netrukus ir Jungtinės Amerikos Valstijos ratifikuos šią sutartį, kuri įsigalios 30 dienų po to, kai mažiausiai 55 valstybės, išmetančios į orą 55 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų pasaulyje, ratifikuos ją.
Sutartyje numatomi ambicingi tikslai apriboti pasaulinį šiltėjimą ir skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.
Kinija yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį pasaulinės taršos, o antroje vietoje esančios JAV – dėl daugiau kaip 15 proc., tad jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus.
Kinijos įstatymų leidėjai nubalsavo už „pasiūlymą peržiūrėti ir ratifikuoti Paryžiaus susitarimą“, sakoma „Xinhua“ pranešime.
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį atvyko į Kiniją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Hangdžou mieste ir paskelbti apie oficialų prisijungimą prie sutarties.
Aktyvistai sveikina šį žingsnį.
„Kinijos ir JAV, dviejų didžiausių besivystančios ir išsivysčiusios ... ekonomikų bei teršėjų prisijungimas prie Paryžiaus susitarimo rodo, kad pasaulinė bendrija gali susiburti ir spręsti klimato kaitos grėsmę“, – sakė Alvinas Linas iš JAV įsikūrusios nepelno organizacijos „Natural Resources Defense Council“.
„Abi šalys transformuoja savo ekonomikas, kad augtų naudodamosi „švaria“ energija, o ne iškastiniu kuru, kad jų piliečiai turėtų naudos iš švaresnės aplinkos ir būtų konkurencingi „žalioje“ ekonomikoje“, – sakė jis AFP.
Spaudimas G-20 lyderiams
Tikimasi, kad abi milžinės šiuo viršūnių susitikimu, į kurį susirinks pagrindinių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų lyderiai, pasinaudos kaip proga paspausti kitus padaryti tą patį.
„Kinijos prezidentas Si Dzinpingas ir B. Obama turėtų pasinaudoti proga vadovauti 20-čiai turtingiausių pasaulio šalių, prisijungdami prie Paryžiaus susitarimo ir juo pasinaudodami“, – sakė „Greenpeace“ patarėjas klimato politikos klausimais Li Shuo.
Laikas dėl Paryžiaus sutarties „pereiti nuo susitarimo prie veiksmų“, sakė jis ir pridūrė: „Politinės ambicijos turi neatsilikti nuo jūrų lygio kilimo, su kuriuo susiduria pažeidžiamos bendruomenės visame pasaulyje.“
Paryžiaus paktu raginama pasaulinį šiltėjimą apriboti mažesniu nei 2 laipsniai pagal Celsijų dydžiu, jei įmanoma – 1,5 laipsnio, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės atsiradimo.
Iki šeštadienio tik 24 iš 180 paktą pasirašiusių valstybių buvo jį ratifikavusios. Tarp ratifikavusiųjų yra Prancūzija ir daug salų valstybių, kurioms pavojų kelia jūrų lygio kilimas ir kurių tarša sudaro tik mažytę pasaulinės taršos dalį.
Pagal Paryžiaus sutartį, Kinija iki 2030 metų turės savo taršą anglies dvideginiu vienam BVP vienetui sumažinti 60-65 procentais palyginti su 2005 metų lygiu ir neiškastinių šaltinių energijos vartojimą padidinti iki maždaug 20 procentų, nurodė „Xinhua“.
Nė vienas iš tų reikalavimų nereiškia įsipareigojimo sumažinti absoliutų taršos lygį, nors Kinija taip pat įpareigojama, kad jos tarša savo piką pasiektų iki 2030-ųjų.
Per derybas dėl Paryžiaus sutarties Pekinas akcentavo „diferencijuotos atsakomybės“ koncepciją – idėją, kad išsivysčiusios šalys turėtų prisiimti didžiąją naštos dalį, nes nuo pramonės revoliucijos teršė labiausiai.
Anksčiau Kinija įsipareigojo, kad jos tarša savo piką pasieks „maždaug 2030-aisiais“. Tokia deklaracija buvo padaryta per ankstesnį B. Obamos vizitą, kai jis paskelbė JAV tikslą savo taršą iki 2025 metų sumažinti 26-28 proc. žemiau 2005 metų lygio.
