Buvo 2:02 ryto, populiarus gėjų naktinis klubas „Pulse“ (Orlandas, Floridos valstija) jau tuoj turėjo užsidaryti. Muzika vis dar grojo, viduje buvo apie 350 žmonių, kurie leido laiką su draugais, pažindinosi vieni su kitais, šoko. Buvo tamsu ir triukšminga, kaip ir įprasta naktiniame klube. Tąsyk buvo „Lotyniška naktis“ – populiariausia savaitės diena „Pulse“ klube.
Andy Mossas ir jo geriausias draugas stovėjo netoli vienų iš klubo durų, jie klube jau buvo apie pusantros valandos. Iš pradžių jie išgirdo garsius trenksmus ir pamanė, kad taip sumanyta didžėjaus ir kad tai muzikos dalis. Bet po to pasigirdo riksmai.
„Mes abu susižvalgėme – kas per velniava?“
Luisas Burbano, kuris taip pat buvo pastate, tik bare, irgi išgirdo keistus garsus.
„Keturi pokštelėjimai – pokšt, pokšt, pokšt, pokšt, tik kažkodėl jie visi skambėjo skirtingai“, – pasakė jis.
Prireikė akimirkos, kad žmonės susigaudytų.
„Žmonės nesuprato, kas vyksta, iki penkto ir šešto šūvio. O tarp dešimto ir dvidešimto viskas tapo labai realu.“ Būtent tada žmonės kaip domino sukrito ant grindų, pasakoja L. Burbano.
Šūviai sekė vienas po kito. Vienas liudininkas nufilmavo tai, kas vyko: per devynias nufilmuotas sekundes nuaidėjo 12 šūvių.
Žmonės krito ant grindų, kai kurie kraupiai klykė, išvydę susmukusius negyvus kūnus.
Lankytojai išsilakstė į skirtingas puses, ieškodami priedangos, kilo chaosas ir panika, draugai ir partneriai pasimetė vieni nuo kitų. Klube buvę lankytojai ėmė rašyti žinutes savo tėvams, mylimiems žmonėms ir maldavo padėti: „Jie šaudo.“
Christopheris Hansenas gurkšnojo gėrimą bare, kai pasigirdo šūviai, kurie skambėjo kone į taktą muzikai. Jis pasakoja pamatęs susmukusius kūnus. Pasak jo, šūvių kruša galėjo trukti visą dainą.
Jis suklupo ant grindų ir nuropojo ieškoti priedangos.
Žudikas
Sekmadienį anksti ryte 29 m. Omaras Mateenas atėjo į sausakimšą klubą „Pulse“ nešinas koviniu šautuvu ir pistoletu. Ginklais naudotis jis mokėjo, nes dirbo apsaugininku ir turėjo leidimą nešiotis ginklą.
Jis ėmė šaudyti. Susidūręs su ginkluotu pareigūnu, užtikrinančiu klubo apsaugą, ir dviem kitais pareigūnais, O. Mateenas nuo jų atsišaudė ir pasislėpė klubo gilumoje. Jis pradėjo imti įkaitus.
2:09 tapo aišku, kas vyksta. Naktinio klubo paskyroje „Facebook“ svetainėje atsirado įrašas: „Visi išeikite iš „Pulse“ klubo ir bėkit kuo toliau.“
Bet labai daug žmonių liko naktiniame klube, nerasdami saugaus išėjimo.
Apie 2:22 O. Mateenas paskambino pagalbos numeriu 911. Jis pasakė, kad prisiekė savo ištikimybę ISIS, taip pat paminėjo Bostono maratono sprogdintojus.
Slėpėsi po negyvųjų kūnais
Kol O. Mateenas skambino ir skelbė viešus pareiškimus, klubo lankytojai susigūžę slėpėsi savo priedangose ir desperatiškai mąstė, ką daryti toliau.
Viena lankytoja pasislėpė tualete ir pasakė, kad jai pavyko išgyventi tik todėl, kad ji pasislėpė po negyvais kūnais.
Barmenas, į kurį šovė tris kartus, sugebėjo pasprukti pro duris, nors labai kraujavo. Kai kurie lankytojai pasislėpė persirengimo kambaryje, ir sugebėjo ištrūkti iš pastato tik kai policijos pareigūnai pašalino oro kondicionierių.
Luisas Burbano ir jo geriausias draugas nubėgo link tarnybinių durų, skirtų darbuotojams, bet suprato, kad šūviai vis artėja ir tampa vis garsesni. Jie metėsi link mažo šoninio išėjimo su dar kokiais 20–30 žmonių, susispietusių prie siaurų, spintelę primenančių durų. L. Burbano pasakė, kad nebuvo atsisukęs pažiūrėti į žudiką.
„Nenorėjau atsisukti. Kam? Juk tai galėjo būti paskutinis žmogus, kurį būčiau matęs šiame gyvenime, paskutinis mano prisiminimas.“
Buvo paviešintas vieno žmogaus, besislepiančio klubo tualete, susirašinėjimas:
Lankytojas rašė:
-Mamyte aš tave myliu
-Klube šaudo
-Įstrigau tualete
-Skambink į policiją
-Aš mirsiu
-Mama atsakė: Skambinu jiems dabar.
-Ar tu dar ten?
-Atsiliepk.
-Paskambink man.
-Paskambink man.
-Lankytojas atsako: Paskambink jiems, mamyte
-Dabar
-Vis dar tualete
-Jis ateina
-Aš mirsiu
Tai buvo paskutinioji Eddie Justice'o, žuvusio gėjų klube, žinutė mamai.
Sužeisti, kruvini, bet vis vien padedantys vieni kitiems
Net būdami desperatiškoje padėtyje, žmonės padėjo vieni kitiems.
Didžėjus Ray‘us Rivera, kuris naktį iš šeštadienio į sekmadienį grojo hiphopo ir regi muziką vidiniame kiemelyje, staiga pastebėjo, kad žmonės pasipylė iš klubo.
Jis suvokė, kad klube siautėja žudikas. Tada du žmonės – vyras ir moteris – puolė slėptis po jo didžėjaus pultu.
„Vyrukas pabėgo, o mergina liko ir ėmė panikuoti. Aš jai pasakiau, kad reikia tylėti, ir kai tik šūviai nutilo, aš ją pastūmiau ir pasakiau: Eime“.“
„Girdėjau, kad šūviai vis artėja ir artėja, ir tą akimirką pasakiau: „Laikas eiti.“ Kai tai prasidėjo, visi bandė gelbėtis ir ieškojo išėjimo.“
R. Riverai ir moteriai pavyko išsigelbėti.
Klubo lankytojai, permirkę nuo kraujo ir prakaito, nešė sužeistuosius į saugesnę vietą, teikė vieni kitiems pirmąją pagalbą, o vietoj raiščių kraujui stabdyti naudojo savo marškinius.
Joshua McGillas, kuris buvo klubo viduje, padėjo sužeistajam, suvarpytam kulkų, nušlubčioti į saugesnę vietą. Jis nepažinojo sužeisto vyriškio, bet atsidūrę saugioje vietoje, jiedu apsikabino.
J. McGillas pasakė jam: „Dievas pasirūpins. Tu pasveiksi.“
Neatsakyti skambučiai
Tris ilgas valandas žudikas laikė pagrobęs įkaitus, o naktinį klubą apsupo šimtai policininkų.
Apie penktą ryto specialiosios paskirties būrys sukėlė kontroliuojamą sprogimą ir įvažiavo į vidų šarvuotu automobiliu.
Davidas Wardas, kuris gyvena šalia „Pulse“ klubo, nufilmavo apgultį. Šaudymo panika truko apie 10-12 sekundžių, papasakojo jis.
Praėjus valandai po apgulties, Orlando policija patvirtino, kad žudikas negyvas.
D. Wardas matė, kai sumaišties metu išgyvenusieji sprunka per jo kiemą.
„Pamačiau, kaip žmonės bėga per mano kiemą, o tada grįžta atgal, tikriausiai kai suprato, kad jų draugai liko viduje. “
Išgyvenusieji nesidžiaugė tuo, kad išsigelbėjo, nes nerasdavo savo draugų. Vienas iš tokių išsigelbėjusių buvo Andy Mossas, kuris skambino savo geriausiam draugui, mėgindamas su juo susisiekti. Jie išsiskyrė per kilusią paniką.
„Jokia kulka neišskirs tikros draugystės“, – sako jis.
Kai policijos pareigūnai pagaliau pateko į klubą, jie pamatę kraupų vaizdą – 50 negyvų žmonių, įskaitant žudiką.
Policininkai rėkė: „Jei esat gyvi, pakelkit ranką.“
Iš už stiklinio baro išsvirduliavo vienas baro darbuotojas, kuris ten slėpėsi, ir dar keli išgyvenusieji.
Pareigūnai, apžiūrinėdami masinių žudynių vietą, girdėjo, kaip skamba aukų telefonai – jiems skambino jų draugai ir artimieji.
Tada prasidėjo ilgas aukų atpažinimo procesas.
