BK socialdemokratė siūlo papildyti nuostata, kad sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
Aiškinamajame rašte G. Purvaneckienė pažymi, kad tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su užsieniečiais pasiduoda tokioms procedūroms, ir nors šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai, kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose, dažniausiai Afrikos ir Azijos, šalyse.
„Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė. Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuva priims pabėgėlius iš Eritrėjos, o Eritrėjoje moterų lytinių organų žalojimo procedūras 15–49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83 proc. moterų ir mergaičių“, – rašo parlamentarė.
Jos pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungoje baudžiamąją atsakomybę už moterų lytinių organų žalojimą yra priėmusios Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.
Moterų lytinių organų žalojimas, tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių, yra praktikuojamas daugiau nei 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje tokius apipjaustymus yra patyrę nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gresia patirti šias procedūras.
Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje.
