Šie pabėgėliai papasakojo, kaip vakarietiška šukuosena, džinsai ar paprastas nekaltas pokalbis su priešinga lytimi gali užtraukti kraupią bausmę pagal itin žiaurią šariato teisės interpretaciją, kuria rūpinasi vadinamoji religinė policija „Hisbah“.
Daugumai tų, kurie gyveno vadinamajame „Islamo valstybės“ kalifate Sirijoje ir Irake, nuolatinė baimė buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs trauktis į Vakarų Europą.
Ahmedas, kuriam Sirijos Rakos mieste priklausė moteriškų batų parduotuvė, pasakoja, kad jį nuolat engė islamistai – vien dėl to, kad pats aptarnavo į parduotuvę užsukančias merginas ir moteris. Esą tai turėtų daryti jo žmona ar sesuo. Be to, nuolat patyrė spaudimą nesamdyti kraujo ryšiais su juo nesusijusių moterų.
Per interviu „Associated Press“ Ahmetas pasakojo, kad tokiu atveju, jeigu klientė, apžiūrinėdama batus, pakeldavo veidą dengiantį šydą, vadinamosios religinės policijos „Hisbah“ (arba moteriško jos skyriaus „al Khansaa“) pareigūnai ją sumušdavę bambukine lazda.
Kaip ir kiti „Islamo valstybės“ valdomose teritorijose gyvenę pabėgėliai, jis sutiko pasisakyti tik vardą, nes baiminasi dėl gimtinėje likusių giminaičių saugumo.
Pats Ahmedas gyveno nuolatinėje įtampoje – jis bet kurią akimirką galėjo būti areštuotas, sumuštas, iš jo galėjo atimti verslą. Pagaliau lengviau atsikvėpė tik kartu su dar 30 likimo draugų atsidūręs Graikijos Lesbo saloje. Pabėgėliai teigia į Graikiją atvykę iš Turkijos.
Tiesiog ilgiau taip gyventi nebegalėjau
Ahmedas Rakoje, kuri laikoma faktine „Islamo valstybės“ sostine, paliko žmoną ir tris vaikus. Vyras teigia, kad, vos radęs saugų prieglobstį Europoje, šeimą iš karto atsigabens pas save.
„Jie – žymiai baisesni nei bet kuri pasaulio okupacinė armija, jie elgiasi taip, tarsi atėjo visiems laikams. Tiesiog ilgiau taip gyventi negalėjau. Reikėjo kažką daryti – tai dabar ir darau“, – sunkiai žodžius renka pabėgėlis.
Rizikingai kelionei jūra į Graikiją vien šiais metais jau ryžosi daugiau nei 175 tūkst. Sirijos gyventojų ir beveik 10 tūkst. nelaimėlių iš Irako. Dauguma iš jų jau gyveno Turkijoje, net kelerius metus, tačiau nusprendė keltis į Vakarų Europą.
Per tą laiką jie tapo liberalesne bendruomene – galutinai atitolo nuo „Islamo valstybės“ brukamų taisyklių, numatančių, kad moterys viešumoje privalo aklinai dengti kūną, be vyriškos lyties giminaičio palydos negali palikti namų, kur galioja draudimas rūkyti, o vyrai, viską metę, privalo skubėti į mečetes melstis.
Bausmė už tokių nurodymų pažeidimus gali būti tiek perspėjimas, tiek kalėjimas, tiek mirtis.
36 metų stalius iš Sirijos Deir al Zuro miesto pasakoja, kad islamistų primetama islamo versija jam atrodo pernelyg griežta – net ir uoliam musulmonui, besimeldžiančiam penkis kartus per dieną.
„Jų primetamos taisyklės labai griežtos, bausmės nesuvokiamos protu, nepaliekančios jokių galimybių islamo numatytam atlaidumui ar atgailai“, – per interviu iš Serbijos Bujanovaco mieto, į kurį su žmona ir dviem vaikais atvyko rugsėjo pradžioje, sakė jis.
Gydytojai išsilakstė
Neilgai trukus po to, kai Sirijos islamistai 2013 metais į rankas perėmė Deir al Zuro miestą, Abdullah su šeima nuo susirėmimų pasitraukė į kitą Sirijos teritoriją. Nepaisant to, jis dažnai grįždavo namo, pasilikdavo ten po kelias savaites.
„Tikroji priežastis, privertusi palikti gimtąjį miestą, buvo prasta ekonomikos ir sveikatos priežiūros situacija“, – prisipažįsta Abdullah.
Dauguma gydytojų paliko miestą, ir nors būtinųjų prekių buvo galima įsigyti gretimuose „Islamo valstybės“ kontroliuojamuose miestuose, žmonės paprasčiausiai neturėjo pinigų jokiems pirkiniams.
Vos atsidūrę Lesbo saloje, pabėgėliai iš Sirijos ir Irako labai greitai suvokė, kokią naudą teikia nauja laisvė.
Poros naujo gyvenimo pradžią šventė viešai apsikabindamos ir besibučiuodamos – tokių jausmų gimtinėje jie paprasčiausiai negalėjo demonstruoti. Nemažai vyrų gatvėmis vaikšto be marškinių, o moterys ramiausiai mūvi šortus ir vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis. Sako, kad laisvėje net ir kvėpuojasi kitaip.
Dauguma apie naujas teises ir laisves kalba anonimiškai bei reiškia nuogąstavimą, kad Europoje bus diskriminuojami. Saloje netgi buvo surengtos kelios protesto akcijos dėl vėluojančio registracijos proceso, leidžiančio pateikti į žemyninę valstybės dalį.
Ahmedas, batų parduotuvės savininkas, besitikintis prisijungti prie Belgijoje gyvenančių giminaičių, į Lesbo salą kartu su sūnėnu atvyko pirmąją rugsėjo savaitę – praėjus savaitei nuo išvykimo iš Rakos. Su AP žurnalistais jis kalbėjosi vaikščiodamas palei jūrą.
Jis patvirtino, kad „Islamo valstybės“ maištininkai tapo naujaisiais Rakos valdovais, prie teroristų prisijungė dauguma jaunų miesto vyrų, ieškančių apsaugos ir prestižo. „Kai kurie iš jų šnipinėja vietinius ir skundžia juos „Islamo valstybei“, – sako Ahmedas.
Drakoniškos taisyklės
Laikui bėgant, kovotojai iš užsienio ir „Islamo valstybės“ nariai persikėlė į paprastų žmonių paliktus namus. Įsimaišius į vietos bendruomenę, jiems tapo dar lengviau brukti savo drakoniškas taisykles, pasakoja pabėgėlis.
„Televizorių žiūrėdavome labai tyliai. Kai žmona eidavo į balkoną džiaustyti skalbinių, ji privalėjo dengti kūną“, – prisimena Ahmedas. „Islamo valstybė“ leidžia žiūrėti tik tuos televizijos kanalus, kurie transliuoja Korano skaitymus.
Jauniems vyrams gyvenimas be „Islamo valstybės“ kontrolės įgauna naujų spalvų. Jiems nebereikia baimintis, kad nukentės dėl savo aprangos stiliaus ar šukuosenos. Be to, jie laisvai gali lankytis interneto kavinėse ir nebijoti, kad jų veikla socialiniuose tinkluose susidomės religinė policija. Čia niekas netikrina jų mobiliųjų ir interneto naršymo istorijos.
16 metų vidurinės mokyklos moksleivis Abdula Rahmanas „Hisbah“ religinės policijos buvo sučiuptas „Islamo valstybės“ kontroliuojamame Manbadžo mieste – jo nusikaltimas buvo drąsi šukuosena (skiauterė ant galvos). Laimei, paauglys atsipirko įspėjimu.
„Jie manęs klausinėjo apie pagrindinius islamo principus. Į visus klausimus atsakiau teisingai, ir jie mane paleido“, – su šypsena pasakoja jaunuolis, laukdamas, kada galės vykti į žemyninę Graikijos dalį.
Kitas jaunas Sirijos gyventojas Hassanas taip pat pasakoja patekęs į „Hisbah“ nagus – jiems neįtiko jo prigludę džinsai.
„Jie nori, kad visi nešiotų laisvas kelnes, kad jos neslėptų kulkšnių“, – sako dvidešimtmetis. Anot jo, „Islamo valstybė“ siekia, kad visi vilkėtų taip, kaip esą vilkėjo pranašas Mahometas.
Gal Europa bus maloningesnė
Kelte taip pat buvo ir 36 metų Omaras, kuriam Irako Mosulo mieste priklausė nedidelė kavinė. Miestą „Islamo valstybė“ užėmė 2014 metų birželį.
„Pirmąsias dvi savaites viskas buvo kaip ir gerai“, – sako vyras ir priduria, kad okupantai netruko parodyti savo tikrąjį veidą.
Aktyviai ėmė veikti religinė policija, iš miesto buvo išvyti visi krikščionys, pradėti griauti sunitų musulmonų maldos namai.
Kai ekstremistai susprogdino vietos šventyklą, Omaro kantrybė trūko. Kartu su šeima (jie visi sunitai) jie išvyko į Bagdadą. „Islamo valstybės“ priespaudoje iš viso išgyveno penkis mėnesius. Deja, sostinėje įsitvirtinti jiems nepavyko.
Dabar jie keliauja į Suomiją.
„Negaliu gyventi valdant „Islamo valstybei“, negaliu gyventi ir savo šalies sostinėje. Gal Europa bus maloningesnė“, – viliasi pabėgėlis.
