Vienas svarbiausių prezidento siūlymų yra nebeskirti žemės sklypo Vyčio Kryžiaus ordino ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams. Įstatymuose numatytas Vyčio Kryžius per nepriklausomybės metus nebuvo nė karto įteiktas.
Visuomenėje sklypų suteikimas sulaukdavo nemažai ginčų. Kai kurie apdovanotieji buvo nepatenkinti apskričių ar savivaldybių suteikiamais sklypais ir reikalaudavo sklypų labiau prestižinėse vietose.
Prezidentūros tinklalapyje skelbiama, kad 1991-2000 metais Vyčio Kryžiaus ordinu buvo apdovanoti 396 asmenys. Pasak A.Meškausko, apdovanojimas visų pirma yra ne materialus atlyginimas už nuopelnus, o žmogaus pagerbimas.
Paklaustas, ar šis pasiūlymas nesukels prieštaravimų ir diskusijų Seime, A.Meškauskas sakė, kad prieš pateikdamas įstatymo projektą, prezidentas konsultavosi su politinių partijų frakcijų Seime atstovais, kurie šiam pasiūlymui neprieštaravo.
Valstybės apdovanojimų įstatymo projektu siūloma greta jau dabar esančių trijų valstybės apdovanojimų - Vytauto Didžiojo, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ir Vyčio Kryžiaus ordinų - įsteigti naują ordiną "Už nuopelnus Lietuvai", kuriuo būtų apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą.
Pasak A.Meškausko, esant dabartinei ordinų sistemai, neretai įvairius asmenis - užsienio valstybių žemesnio rango valdžios pareigūnus, diplomatus, sportininkus, menininkus, mokslininkus, verslininkus ir kitus - tenka apdovanoti aukščiausiais valstybės apdovanojimais.
Prie ordino "Už nuopelnus Lietuvai" turėtų būti pridedamas papildomas simbolis, kuriame būtų nurodama, kokioje srityje - mokslo, sporto, verslo ir t.t. - asmuo nusipelnė šio apdovanojimo.
Be to, įstatymo projektu siūloma atgaivinti tarpukaryje teiktą Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kuris būtų aukščiausias šalies apdovanojimas. Šis apdovanojimas numatytas dar 1991 metais priimtame Lietuvos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, tačiau per nepriklausomybės dešimtmetį juo niekas nebuvo apdovanotas.
Kaip BNS sakė Prezidentūros ordinų reikalų grupės vadovė Zita Andrijonienė, priėmus minėtą įstatymą, tą pačią dieną - 1991 metų rugsėjo 12 dieną - buvo priimtas Aukščiausios Tarybos nutarimas dėl įstatymo taikymo tvarkos. Jame buvo išvardinti apdovanojimai, kurie bus teikiami, ir tarp jų nebuvo Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine bei kai kurių kitų apdovanojimų.
"Taip ir gaunasi, kad mūsų prezidentas gauna kitų šalių valstybės apdovanojimų su aukso grandine, o mes jo duoti negalime, nors turime", - sakė A.Meškauskas. Pasak jo, šis ordinas automatiškai būtų įteikiamas pareigas eiti pradėjusiam prezidentui. Tokius apdovanojimus turi kaimyninės Estija, Latvija, Lenkija, Rusija.
Šiuo metu aukščiausias valstybės apdovanojimas yra Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas, kuris ir teikiamas užsienio valstybių vadovams, monarchams.
Valstybės apdovanojimų įstatymu taip pat siūloma mažinti apdovanojimų skaičių ir įvesti kasmetines apdovanojimų ordinais ir medaliais kvotas. Taip, pasak ordinų kanclerio, būtų padidinta valstybės apdovanojimų vertė.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių, nes atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys juos jau yra gavę. Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždės medalio apdovanojimus siūloma perduoti Krašto pasaugos ministerijai, kuri šiuo metu teikia pasiūlymus dėl apdovanotinų asmenų, o priėmus įstatymą - galėtų juos ir skirti.
Be to, įstatymo projektu siūloma atsisakyti šiuo metu egzistuojančių pavadinimų 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo, 4-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinas, o suteikti tarptautinius ordinų pavadinimus - atitinkamai Didysis kryžius, Didysis komandoro kryžius, Komandoro kryžius, Karininko kryžius ir Riterio kryžius.
Įstatyme siūloma įsteigti 9 asmenų Valstybės apdovanojimų tarybą, kuri būtų patariamoji visuomeninė institucija valstybės apdovanojimų klausimais. Pasak A.Meškausko, taryba būtų tarsi pirminis filtras pateikiant prezidentui siūlomus apdovanoti asmenis. Jo teigimu, kasmet prezidentas ir patarėjai, tardamiesi, kam ir kokius apdovanojimus teikti, atmeta nuo pusės iki dviejų trečdalių pasiūlymų.
