Seimas tam pritarė bendruoju sutarimu. Seimo posėdyje pakartotino priėmimo data nebuvo nustatyta.
"Ieškosime būdų, kaip ištaisyti šią klaidą", - BNS sakė A.Kašėta.
Liberalai teigia, jog šią pataisą jie pasiūlė, vadovaudamiesi savo rinkimų programos nuostatomis, jog Lietuvoje turi būti pereinama prie profesionalios kariuomenės.
"Jeigu ši pataisa būtų priimta, daugelis tėvų ir motinų galėtų jaustis ramiau", - teigė liberalas Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Seimas pataisai pritarė 40 parlamentarams balsavus už, 25 - prieš ir 7 susilaikius.
Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė liberalus apkaltino "populizmu", nes pataisą jie pateikė per vėlai. Be to, ji piktinosi, jog Krašto apsaugos ministerija neatsiuntė savo atstovų į Seimo posėdį.
"Krašto apsaugos ministerija nėrė į krūmus. Linas Linkevičius (krašto apsaugos ministras - BNS) elgiasi ne visiškai garbingai nesiųsdamas nė vieno savo atstovo", - teigė konservatorė.
"Nereikia daryti tragedijos ten, kur jos nėra", - replikavo A.Gricius.
Konservatorė paragino Seimą paprašyti Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos nuomonės raštu dėl šauktinių skaičiaus sumažinimo.
A.Gricius yra NSGK narys. Gruodžio pradžioje šis parlamentinis komitetas buvo pritaręs principinei kariuomenės struktūrai 2002 metams.
Pagal šį projektą buvo numatyta kitąmet išsaugoti ir šių metų atliekančių privalomąją tarnybą karių skaičių - 5 tūkstančius.
Tačiau, kaip BNS anksčiau sakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, dėl lėšų stygiaus ir blogos šaukiamųjų sveikatos realiai į privalomąją tarnybą pašaukiama žymiai mažiau jaunuolių.
Pasak J.Gečo, šiuo metu šaukiamieji kariai sudaro 29 proc. visų karių. Pagal kariuomenės plėtros planus ilgainiui planuojama šį rodiklį sumažinti iki 20 procentų. Tačiau visiškai atsisakyti šauktinių neplanuojama, nes pareiga ginti tėvynę numatyta Konstitucijoje.
Įstatymo projekte siūloma, kad kitąmet krašto apsaugos sistemos reguliariosiose pajėgose ir aktyviajame rezerve tarnautų 38 tūkst. 640 karių bei vyresniųjų karininkų.
Numatytas maždaug 5 proc. kariuomenės padidėjimas, kuris susijęs su tuo, jog steigiami du nauji daliniai - oro gynybos ir artilerijos batalionai, bei plečiama motorizuotoji pėstininkų brigada "Geležinis vilkas".
Lietuva siekia, kad iki 2006 metų šios brigados pagrindu būtų suformuota NATO reikalavimus atitinkanti nuolatinės parengties brigada, galinti dalyvauti NATO kolektyvinėse gynybos operacijose.
Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Seimas kasmet turi nustatyti kariuomenės struktūrą ir ribinius karių ir karininkų skaičius.
Lietuva kitų metų rudenį tikisi pakvietimo į NATO.
