“Paslaptis, jog Talinas nuostabi vieta praleisti vasaros atostogas jau tapo vieša, todėl kasmet vis daugiau lankytojų suplūsta į Estiją. Tačiau kita paslaptis yra mažiau žinoma - Talinas žavus net ir žiemą. Ir mes norime Jums sudaryti galimybę įsitikinti šios paslapties tikroviškumu”, - kviečia vokiečių turistus apsilankyti Taline Estijos turizmo organizatoriai.
Jie, be kita ko, nevengia suvirpinti ir tautinių jausmų. Apeliuojama į tai, kad pirmąją Kalėdų eglę Talino rotušėje pastatė ne kas kitas - o vokiečių pirkliai dar 1441 m. Ilgainiui tai tapo tradicija. Ši vokiečių kultūros įtaka nepamiršta net sovietmečiu - estai Kalėdas šventę tylomis - už uždarų durų.
Anglakalbiams turistams Estijos turizmo organizatoriai pabrėžia, kad Estija yra sparčiai besikeičianti šalis. Atvykstantieji į Taliną gali kliautis gausiantys puikų servisą visose srityse. Čia esą puikių ir prabangių viešbučių, saunų, galima pirkti tiek mažose intymiose parduotuvėlėse rankų darbo dirbinius, tiek dideliuose marketuose, pagaliau čia liejasi Kalėdų vynas, pavargusias kojas galima pailsinti važinėjantis po senamiestį arklių traukiama karieta.
Tiesa, į akis krenta tai, kad labiau propaguojamas Talinas, apie kitus miestus Vakarų turistams estai, matyt, sąmoningai nutyli. Lankęsi Estijoje lietuviai sako, kad provincija tiek Latvijos, tiek Estijos panaši - vis dar merdinti.
Vis dėlto, nepaisant kartkartėmis pasigirstančios informacijos apie estiškai kalbančių šios šalies piliečių nepasitenkinimą rusakalbiais gyventojais, Estijos turizmo propaguotojai nenusigręžia nuo turtingų “naujųjų rusų”.
“Kalėdos - šeimos šventė ir tradiciškai jos švenčiamos šeimos rate. Tačiau “šeimos rate” - dar nereiškia, kad tarp keturių sienų… Oras šiuo metų laiku nei šioks, nei toks - nei žiema, nei vasara. Turint pinigų galima skristi į pietus. Bet rusui žiemos šventę sutikti gulint po palme - nei vienas, nei du. Tai tas pats, kaip per Naujus metus vietoj Kalėdų eglutės namuose papuošti kaktusą. Jis irgi amžinai žalias”, - kviečia turtingus rusus sutikti Kalėdas Taline estų turizmo organizatoriai.
Dar abejojantiems priduriama: “Galima lažintis, kad daugybė pasiturimai gyvenančių Rusijos žmonių jau spėjo apsilankyti daugelyje Viduržemio kurortų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie nė karto nebuvo Taline. O juk anksčiau buvo sakoma, kad žmogus, nepabuvęs Pabaltijyje - “ne iš šio svieto”.
Atsivertėme ir oficialią Lietuvos turizmo departamento svetainę internete. Deja, liko tik apgailestauti - nemokame mes pristatyti savo šalies privalumų. Kad ir kaip bebūtų pikta ir gaila, estai, ištobulinę viešuosius ryšius, mus gerokai pranoko.
Štai Lietuvos turizmo departamento skyrelyje “Naudingos nuorodos” aptikome tokios tik tokios naudingos informacijos: Naudinga informacija keliaujant į užsienį; Turizmas į ES. Tačiau, kaip matyti iš šių antraščių, lietuviai labiau propaguoja išvažiuojamąjį, o ne įvažiuojamąjį turizmą.
Žinoma, galima galvoti, kad tik žiemą yra taip, tačiau pažvelgus į oficialias suvestines, akivaizdu, kad atvykstančių į Lietuvą turistų srautas mažėja ar bent jau nedaugėja ne tik žiemą, o ir vasarą.
Pernai metais Lietuvą aplankė beveik 4,1 mln. užsieniečių, tai yra 8 proc. mažiau nei 1999 m. Daugiausia, kaip teigiama Lietuvos turizmo departamento svetainėje internete, į Lietuvą atvykstančių turistų srautas mažėjo dėl to, kad mažiau Lietuvoje lankėsi svečių iš NVS šalių. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje pernai siekė 1,7 mlrd. Lt, tai yra 38 proc. mažiau nei 1999 m.
Pernai metais į užsienį buvo išvykę 3,6 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 4 proc. daugiau nei 1999 m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 mlrd. Lt. taigi, skaičiuojant statistiškai, kiekvienas Lietuvos gyventojas pernai metais užsienyje lankėsi vieną kartą.
Regis, kad ir pati svetainė ne itin dažnai atnaujinama. Mat kai kurie 2000 m. rodikliai pateikiami negalutiniai - o tik prognozės.
Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų. Pasaulio turizmo ir kelionių tarybos ir WEFA duomenimis 1999 m. kelionių ir turizmo industrija sudarė 11 proc. globaliojo BVP (tai yra 3575 mlrd. JAV dolerių). Iš viso pasauliniame turizmo versle užimti 8 proc. visų dirbančiųjų, tai yra 200 mln. darbo vietų.
Lietuviai - prasti įvažiuojamojo turizmo organizatoriai
Turizmas Skaičius (tūkst.) 1996 1997 1998 1999 2000 AtvykstamasisLankytojai (pagal regionus) užsieniečių kolektyvinėse apgyv. įmonėse)Lankytojų 3497 3702 4287 4454 4092 Turistų 832 1012 1416 1422 1083 nakvojančių Vienadieniai 2668 2690 2871 3032 3009
Afrika 0.2 0.2 0.2 0,7 1 Amerika 11 12 15 24 25 Europa 238 268 284 4414 4045 Azija, 5 6 8 15 21 Australija ir OkeanijaTuristai pagal apsilankymo tikslą
Poilsis, 183 169 395 408 237 rekreacija, atostogos Biznis, 357 348 294 336 337 profesiniai Giminių, - 377 539 583 360 draugų lankymas Kiti 292 118 187 94 149Išvykstamasis
Kelionių 2864 2981 3241 3482 3632 į užsienį
Mokėjimai Metai 1996 1997 1998 1999 2000 Tarptautinio turizmo pajamos (mln./Lt) 1262 1438 1838 2202 1565 Tarptautinio turizmo išlaidos (mln./Lt) 1063 1110 1169 1364 1012 Tarptautinio keleivių pervežimo pajamos (mln.Lt) 117 157 176 165 154 Tarptautinio keleivių pervežimo išlaidos (mln.Lt) 17 49 49 35 33
Nacionalinė sąskaityba ir prekyba
BVP (mln./Lt) 31569 38340 42990 42535 *44900 Eksportas 13420 15441 14842 12015 15391 (mln.Lt) Importas 18235 22577 23174 19338 21851 (mln.Lt) BVP vienam 8510 10347 11611 11514 *12135 žmogui (Lt) Paslaugos 3190 4127 4436 4366 4235 (mln.Lt)Pastaba: * prognozės
Šaltinis: Lietuvos turizmo departamentas
