Jis siūlo, kad studentai būtų griežčiau atrenkami į universitetus, bet valstybė finansuotų visas jų vietas.
„Per penketą metų iš aukštojo mokslo buvo paimti keli šimtai milijonai litų, tai geriau, kad grįžtų bent 100 mln. litų ir valstybei reiktų baigti tą segregaciją – savo piliečius skirstyti į mokančius ir nemokančius už studijas. Normalios aplinkinės valstybės jau yra perėjusios į tą režimą – estai yra nuėję tuo keliu – kad pagrindinė forma yra valstybės apmokamos vietos, ir tai yra valstybės rūpestis užtikrinti savo piliečiams išsilavinimą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo P. Žiliukas.
Pasak jo, įvedus griežtesnius reikalavimus įstoti į universitetą ir turint galvoje Lietuvos demografinę politiką, valstybei nereikėtų daug papildomų lėšų.
Mykolo Romerio universiteto kancleris Saulius Spurga teigia, kad tokia sistema būtų socialiai neteisinga:
„Ar būtų teisinga, kad pagal mokyklos rezultatus žmogui visam gyvenimui būtų atimta galimybė studijuoti universitete? Tada valstybė turėtų garantuoti, kad visos mokyklos suteiktų vienodo lygio pasirengimą“, - kalbėjo S. Spurga.
„Šita sistema būtų neteisinga socialiai. Tie, kurie gali sau leisti korepetitorius, yra iš turtingesnio sluoksnio, jie ir galėtų siekti aukštojo mokslo – visi kiti būtų atstumti“, - pridūrė jis.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.
