aA
Žmogaus teisių stebėjimo institutas aną savaitę pristatė 2004-ųjų Žmogaus teisių apžvalgą. Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardintos teisė į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į politinį dalyvavimą, teisė į teisingą teismą, vaikų teisės bei diskriminacija.
Liūdesys, mergaitė, smurtas
Liūdesys, mergaitė, smurtas
© Corbis/Scanpix
Vaikų teisių pažeidimų pristatymas sulaukė plačių komentarų ir tapo daugelio diskusijų tema. ŽTSI atstovės Dovilės Šakalienės teiginys, jog 31 proc. reprezentatyvaus tyrimo respondentų patyrė seksualinę prievartą, sukėlė abejonių valstybės pareigūnams. Dažnai užduodami klausimai iš kur gauti minimi duomenys. Ekspertės minėti skaičiai skelbiami Respublikinės universitetinės ligoninės Vaikų raidos centro užsakymu atlikto tyrimo "Paauglių požiūris į seksualumą ir seksualinę prievartą" išvadose.

Tyrimo mokslinis vadovas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras teigia, kad seksualinės prievartos vaikų atžvilgiu tematika iki šiol vengiama tema. „Vienos visuomenės atvirai analizuoja tas problemas, o kitos laikosi stručio taktikos - kiša galvą į smėlį,“ teigia D. Pūras.

Tarptautinio tyrimo metu, kuriame dalyvauja ir kitos Baltijos jūros pakrančių šalys, Lietuvoje anonimiškai buvo apklausta 3136 moksleiviai - daugiausiai aštuoniolikmečių. Apklausa vyko 2004 m. vasario 23 – kovo 12 dienomis. Klausimai buvo orientuoti į laikotarpį iki 18 metų. 31 procentas teigė patyrę seksualinę prievartą, o 46 procentai sakė buvę bausti fizinėmis bausmėmis.

Seksualinę prievartą teigė patyrę 21 procentas vaikinų ir 39 procentai merginų. 21 procentas patyrė prievartą iki 15 metų amžiaus, tačiau 1,9% tai patyrė iki 6 metų amžiaus. Daugiau nei pusę visų atvejų tai buvo paaugliui pažįstamas žmogus, tačiau ne šeimos narys, tačiau 4,5 procento atvejų tai buvo šeimos narys ar giminaitis. Dažniausiai skriaudėjas buvo vyras. Seksualinė prievarta apima visus suaugusiojo veiksmus, atliekamus su vaiku, kuriais siekiama seksualinio pasitenkinimo.

Viena iš problemų, kad apie patirtą seksualinę prievartą paaugliai retai kada praneša socialiniams darbuotojams ar teisėtvarkos pareigūnams. Tik kiek daugiau nei vienas procentas prievartos atvejų paviešinama, dažniausiai įvykiai tik aptariami su artimaisiais ar bendraamžiais.

"Dabar galime apčiuopti visą problemos mąstą, o ne kalbėti, kad seksualinė prievarta yra kelių pakelės iškrypėlių darbas", - sako docentas D. Pūras.

Tyrimo duomenys taip pat leidžia daryti prielaidą, kad patyrusieji seksualinę prievartą dažniau linkę ir patys taikyti prievartą – tai akivaizdžiai parodo ydingo rato formavimąsi ir ilgalaikes žalingas prievartos pasekmes.

Pagal Lietuvoje galiojančią JT Vaiko teisių konvenciją, vaikas yra asmuo iki 18 metų. „Galbūt mūsų visuomenėje paplitęs skirstymas į vaikus ir paauglius skatina klaidingą įsivaizdavimą, jog 15 metų vaikas nebėra vaikas, ir jo atžvilgiu taikoma prievarta nėra prievarta prieš vaiką,“ pastebėjo D. Šakalienė. „Tačiau svarbiausia tai, jog vyraujant brutalioms visuomenės nuostatoms vaikų atžvilgių ir nesant aiškios vaikų teisių politikos, smurto prieš vaikus problema tik gilėja.“

Šio tyrimo duomenimis, 46 procentų vaikų yra patyrę fizinę prievartą kaip baudimo priemonę. 18 procentų atvejų vaikui buvo sukeliamos ilgalaikės pasekmės (pvz., mėlynės, kaulų lūžiai). „Baisu tai, kad beveik 26 procentais atvejų taip žalojami buvo vaikai iki 6 metų amžiaus,“ sakė D. Šakalienė. „Ir 89 procentais atvejų smurtautojai buvo vaiko tėvai ar globėjai.“

Analogiškas tyrimas atliktas dar 6 Baltijos jūros regiono valstybėse - Estijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Rusijoje ir Lenkijoje. Visose šalyse naudotas vieningas Norvegijos instituto NOVA parengtas klausimynas.