aA
JAV prezidentas Barackas Obama sakė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui esąs „labai susirūpinęs“ dėl padidėjusios Maskvos paramos separatistams Ukrainoje, o tarptautiniai ekspertai pagaliau surinko daugiau žuvusiųjų palaikų oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo sudužimo vietoje.
Vladimiras Putinas, Barackas Obama
Vladimiras Putinas, Barackas Obama
© RIA/Scanpix

Penktadienį kalbėdamasis su V. Putinu, B. Obama taip pat sakė, kad jam labiau priimtinas „diplomatinis krizės sprendimas“, nurodė Baltieji rūmai.

„Manau, padarėme viską, ką galime, kad palaikytume Ukrainos vyriausybę ir atgrasytume Rusiją žengti toliau į Ukrainą“, – B. Obama sakė per iš anksto neplanuotą spaudos konferenciją Vašingtone.

„Tačiau nesiimant karo, bus tam tikrų suvaržymų dėl to, ką galėtume padaryti, jeigu prezidentas Putinas ir Rusija ignoruos savo ilgalaikius interesus“, – pripažino jis.

Kremlius atskirai pranešė, kad abu lyderiai pritarė, jog dabartinė priešprieša Ukrainoje, kur prorusiški sukilėliai kaunasi su vyriausybės pajėgomis, „neatitinka nė vienos šalies interesų“.

Maskva nurodo, kad V.Putinas ir B.Obama pripažino, jog itin aktualu „nedelsiant ir tvariai užbaigti kovos veiksmus Ukrainos pietryčiuose ir pradėti politinį procesą“.

D. Cameronas griežtina toną

NATO privalo iš naujo apsvarstyti savo ilgalaikius ryšius su Rusija ir sustiprinti aljanso gebėjimus greitai reaguoti į bet kokią grėsmę, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

NATO privalo palaikyti „tvirtas“ gynybos pozicijas Rytų Europoje, D.Cameronas rašo laiške aljanso generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui ir kitų 27 šio bloko šalių lyderiams.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai taip pat reikia sustiprinti savo sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų greitojo reagavimo pajėgas, pažymėjo Britanijos lyderis.

Likus šešioms savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks pietų Velso mieste Niuporte, D. Cameronas sakė norintis pasinaudoti proga, kad per tą susitikimą būtų susitarta dėl griežtesnės politikos Maskvos atžvilgiu. Pasak jo, tai pasiųstų žinią, jog NATO šalys nesileis bauginamos.

„2014 metais pasaulis yra dar labiau nenuspėjamas negu kada nors anksčiau; mes pasitinkame dar vieną lemiamą momentą aljanso istorijoje“, – rašo D. Cameronas.

„Afganistane mūsų kovinė misija artėja prie pabaigos. Rytuose Rusija suplėšė žaidimo taisyklių knygelę savo neteisėta Krymo aneksija ir agresyviu Ukrainos destabilizavimu, – pabrėžė jis. – Pietuose nestabilumo lankas tęsiasi nuo Šiaurės Afrikos ir Sachelio iki Sirijos, Irako ir platesnių Vidurio Rytų.“

„Taigi, privalome pasinaudoti šiuo viršūnių susitikimu, kad susitartume, kaip NATO turėtų prisitaikyti, kad galėtų atsakyti į tokias grėsmes ir užkirsti joms kelią, taip pat užtikrinti visų jos narių kolektyvinę gynybą ateityje“, – pridūrė D.Cameronas.

Pasak jo, nors NATO siekia laikyti Rusiją partnere, o ne grėsme, „akivaizdu, kad Rusija vertina NATO kaip priešininkę“.

„Privalome ... peržiūrėti mūsų ilgalaikius ryšius su Rusija, – aiškino D. Cameronas. – Privalome pripažinti, kad pastaraisiais metais buvęs bendradarbiavimas šiuo metu tampa nebeįmanomas dėl pačios Rusijos neteisėtų veiksmų NATO kaimynystėje, ir peržiūrėti principus, kuriais grindžiami mūsų ryšiai su Rusija.“

NATO privalo susitarti dėl „ilgalaikių priemonių, kurios sustiprintų mūsų galimybes greitai reaguoti į bet kokią grėsmę, suteikti pasitikėjimo sąjungininkams, kurie baiminasi dėl savo šalių saugumo, ir atgrasyti bet kokią Rusijos agresiją“, pažymėjo Britanijos lyderis.

NATO planuojant užbaigti kovines operacijas Afganistane iki šių metų pabaigos, Aljansas turėtų iš naujo apsvarstyti, kaip bus teikiama pagalba tai šaliai ateityje ir neleidžiama jai „vėl tarpti saugiu prieglobsčius teroristams“, sakė D.Cameronas.

D.Cameronas pridūrė, kad NATO turi imtis veiksmų dėl grėsmių ir iššūkių, kuriuos kelia žlugusios valstybės, regioniniai konfliktai, terorizmas ir kibernetinės atakos.

Jis taip pat paragino 28 bloko šalis siekti NATO užsibrėžto tikslo, kad gynybai būtų skiriama bent 2 proc. šalių bendrojo vidaus produkto. D. Cameronas pažymėjo, kad kol kas šį kriterijų tenkina tik keturios Aljanso šalys.

Prieš dvi savaites įvykusi Malaizijos lainerio katastrofa, pareikalavusi visų 298 jame buvusių žmonių gyvybių, vėl nukreipė pasaulio dėmesį į konfliktą Ukrainoje.

Iki šiol didžiausia tos tragedijos vietą pasiekusi 70 policijos tyrėjų grupė penktadienį rytų Ukrainojepagaliau galėjo apieškoti laukus, kuriuose yra išsibarsčiusios Malaizijos lėktuvo nuolaužos.

Jau daugiau negu 220 karstų išgabenta į Nyderlandus, per liepos 17-ąją įvykusią katastrofą praradusius 193 savo piliečius. Jungtinės Valstijos teigia, kad prorusiški sukilėliai veikiausiai numušė tą lėktuvą raketomis, gautomis iš Rusijos. Tačiau Maskva ir separatistai tikina, kad lainerį galėjo numušti Ukrainos naikintuvas.

Ukrainoje verda mūšiai

Ukrainoje tęsiasi susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų teroristų.

Agentūra UNIAN praneša, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį teroristų pajėgos net 7 kartus apšaudė kariuomenės kontroliuojamą Luhansko oro uostą. Puolimui esą naudoti minosvaidžiai ir „Grad“ kompleksai.

Tuo tarpu Lvovo desantininkai pasiekė svarbią pergalę. Surengę pasalą, jie sunaikino Luhansko link judėjusią teroristų koloną. UNIAN duomenimis, buvo sunaikinti 7 separatistų tankai, 5 šarvuočiai bei 3 „Grad“ kompleksai.

Be to, pranešama, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino dvi gyvenvietes, Krasnogorovką ir Staromichailivką, taip įterpdamos savotišką pleištą tarp separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko teritorijų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.