Apie tai informuoja prancūzų „The Local“ naujienų portalas.
Nors Prancūzijos vyriausybė oficialiai nesidera su teroristais ir griežtai paneigė JAV „New York Times“ korespondentų atlikto tyrimo rezultatų teisingumą, kritikai tikina, kad slapta mokamos pinigų sumos sukuria pelningą įkaitų grobimo pramonę. Anot „New York Times“, po Prancūzijos daugiausiai išpirkų sumoka Kataro, Omano, Šveicarijos ir Ispanijos vyriausybės, tuo tarpu JAV ir Didžioji Britanija atsisako bendradarbiauti su pagrobėjais.
Iš užsienio valstybių išgautomis lėšomis dažniausiai finansuojamos su „Al Qaeda“ susijusios ekstremistinės grupelės. Pernai Prancūzijos valdžia taip pat paneigė sumokėjusi 20 milijonų eurų už Nigerijoje pagrobtų šios šalies piliečių išlaisvinimą, nors prancūzų „Le Monde“ žurnalistų vėliau atliktas tyrimas atskleidė, kad lėšos greičiausiai buvo pervestos į tris slaptas teroristų bankų sąskaitas.
Su asmenų grobimu susiduriantys ekspertai tikina, kad išpirka yra greičiausias ir saugiausiais būdas išvaduoti įkaitus, tačiau nuolaidžiavimas pagrobėjams skatina tokį patį modelį taikyti ir ateityje, šitaip sukuriant pelningą grobimų pramonę.
