Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.
Transporto priemonės valdytojas šiame įstatyme apibrėžiamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę.
Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima transporto priemonių keleivių civilinės atsakomybės, o skirta tik transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei. Tai patvirtina anksčiau minėtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, draudikui nekyla pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytos žalos, jei žala kilo būtent dėl transporto priemonės keleivio neteisėtų veiksmų ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
Transporto priemonių keleiviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (išlipant iš transporto priemonės įsitikinti, kad tai saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams) bei privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių 59 punktas įtvirtina keleivio pareigą iš važiuojamosios dalies pusės įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
Nukentėjusios transporto priemonės valdytojas, siekdamas gauti žalos atlyginimą, už kurią yra atsakingas keleivis, turi teisę civilinio proceso tvarka reikšti pastarajam ieškinį.
Nustatant keleivio civilinę atsakomybę, yra būtina įrodyti visas šios atsakomybės sąlygas: neteisėtus transporto priemonės keleivio veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat keleivio kaltę.
Tuo atveju, jei žalą padaręs keleivis yra mažametis ar nepilnametis, už jo padarytą žalą yra atsakingi kiti asmenys (tėvai, globėjai, institucijos, kurių žinioje yra mažametis ar nepilnametis ir panašiai).
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.
