Dėl teisėjos sprendimų nukentėjęs vyras reikalauja, kad jam būtų atlyginta šimtatūkstinė žala.
Už teisėjo vardo pažeminimą dar prieš tris metus iš darbo atleistos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Daivos Mekšraitienės klaidos gali skaudžiai kirsti ir mokesčių mokėtojams – dėl teisėjos sprendimų, kuriais ji sudarė galimybę sukčiui paveldėti būstą, nukentėjęs Valerijus Š. pateikė ieškinį Lietuvos valstybei.
Nukentėjusysis įsitikinęs, kad dėl sukčiavimo nuteistas kaunietis Benjaminas Zakas ir Lietuvos valstybė solidariai privalo jam atlyginti 276 500 Lt turtinę žalą. Be to, ieškovas iš valstybės dėl buvusios teisėjos priimtų sprendimų prašo priteisti 75 tūkst. Lt neturtinę žalą.
Ir šis Valerijaus Š. ieškinys yra pagrįstas, mano Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs ieškovui nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą ir nurodęs bylą nagrinėti iš naujo.
Pasak aukštesniojo teismo teisėjų, ieškovas žalą patyrė ne tik už sukčiavimą nuteisto B. Zako neteisėtais veiksmais, apgaule įgijus svetimą butą, bet ir teisėjos D. Mekšraitienės priimtais „aiškiai neteisėtais bei nepagrįstais sprendimais už akių civilinėse bylose, pastarajai aplaidžiai atliekant savo pareigas ir padarant pareiginį nusižengimą“.
„Apklausta kaip liudytoja baudžiamojoje byloje D. Mekšraitienė pripažino savo elgesio aplaidumą ir priimtų sprendimų nepagrįstumą bei neteisėtumą“, – teismas pažymėjo, kad tarp ieškovui atsiradusios žalos ir neteisėtų teisėjos veiksmų yra priežastinis ryšys.
Nustatyta, kad vieno savo priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje teisėja padarė pakeitimus, kurie B. Zakui sudarė sąlygas apgaulės būdu paveldėti net pusės milijono litų vertą butą laikinojoje sostinėje.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas yra konstatavęs, kad D. Mekšraitienė kauniečiui B. Zakui sudarė sąlygas neteisėtai paveldėti prabangų butą su maždaug 100 tūkst. Lt įvertintomis antikvarinėmis vertybėmis.
Sukčiui būstą Kaune, Vydūno alėjoje savo sprendimu padėjusi įgyti teisėja D. Mekšraitienė baudžiamosios atsakomybės išvengė – jau buvo suėjęs senaties terminas.
Bylos duomenimis, B. Zakas dar 2004-ųjų sausį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodė melagingus duomenis, kad Vydūno alėjoje esančio buto ir ūkinio pastato savininkui Bronislovui Galinaičiui suteikė 45 tūkst. Lt paskolą remontui. Kadangi B. Galinaitis mirė taip ir negrąžinęs skolos, B. Zakas prašė perleisti visą jo nuosavybę – jis neturi įpėdinių.
Teisėja D. Mekšraitienė ieškinį patenkino bylos net nenagrinėjusi posėdžių salėje – įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti butą ir ūkinio pastato dalį B. Zako vardu.
Kai B. Zakas kreipėsi į Registrų centrą, darbuotojai atsisakė įregistruoti dokumentus – teismo sprendime nebuvo nurodyta nuosavybės forma.
„Po to buvo sprendimas buvo pataisytas ir jame buvo ranka įrašyti žodžiai „nuosavybės teise“. Šiuos žodžius įrašė teisėja, priėmusi sprendimą“, – teisme aiškino viena centro darbuotoja, pabrėžusi, kad pagal teismo sprendimą butas buvo įregistruotas B. Zako vardu, jam išduotas nuosavybės pažymėjimas.
Tik vėliau paaiškėjo, kad B. Zakui buvo perrašytas būstas, kuris net nepriklausė B. Galinaičiui – teismas nepatikrino, ar iš tikrųjų vyras valdė būstą Vydūno alėjoje.
Visa yla į viešumą išlindo, kai iš užsienio į Kauną grįžo tikrasis būsto paveldėtojas – nuėjęs į po motinos mirties (ji žuvo gaisre) paveldėtą būstą vyras sužinojo, kad čia jau įsikūrę kiti žmonės.
Pradėjęs domėtis, kaip neteko būsto, vyras sužinojo, kad jis atiteko B. Zakui už B. Galinaičio skolas. Butą B. Zakas pardavė už 60 tūkst. Lt, o jį įsigiję asmenys – už 640 tūkst. Lt.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu B. Zakas bandė įrodinėti, kad B. Galinaitis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiojo motina ir po šios mirties paveldėjo butą. Tačiau jo versija teisme subliuško – pasirodo, tik 2000-aisiais B. Galinaitis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už savo žmonos nužudymą. Laisvėje B. Galinaitis gyveno B. Zako namuose.
Kadangi jis pažinojo būsto Vydūno alėjoje savininkę, po jos žūties gaisre B. Zakas, įtariama, nusprendė jį užvaldyti.
Bylos nagrinėjimo metu apklausta D. Mekšraitienė aiškino, kad B. Zakui priimtame palankiame sprendime galėjo būti padarytas prierašas jos ranka prie rezoliucinės dalies, nes esą tuo metu teisme buvo labai dideli darbo krūviai ir nutartys dėl klaidų ištaisymo rašomos nebuvo.
Teisėją siejo su EBSW
Apklausiama Generalinėje prokuratūroje D. Mekšraitienė pripažino, kad būtent ji pataisė savo sprendimą, tik negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis tai padarė. Tą patį ji pakartojo ir Teisėjų taryboje, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų, tačiau vėliau ji pakeitė poziciją ir suabejojo, ar tikrai ant dokumentų yra jos parašas.
„Tai neigiu, nes Generalinėje prokuratūroje apklausiama buvau labai skubotai, mačiau tik to sprendimo kopiją, vizualiai žiūrint galbūt ir matosi, kad galėtų būti padaryta mano ranka, tačiau aš neatsimenu aplinkybių, todėl šiuo metu aš neigiu, kad šitas įrašas padarytas mano ranka“, – yra sakiusi D. Mekšraitienė.
Iš teisėjos pareigų atleista D. Mekšraitienė dėl savo priimtų sprendimų ne kartą buvo neigiamai minima žiniasklaidoje, Teisėjų garbės teismas anksčiau jai yra skyręs papeikimą. Teisėjos pavardė buvo minima ir EBSW byloje – Seimo komisija siūlė teisėją patraukti atsakomybėn.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė atleisti D. Mekšraitienę iš pareigų, nes, jos įsitikinimu, teisėjas savo veikla ir elgesiu privalo stiprinti teismų autoritetą, o ne jį žlugdyti, nes visuomenė niekada nepasitikės teismais, jei juose dirbs teisėjai, negerbiantys savo pareigų, žmogaus ir įstatymo.
Pasak šalies vadovės, negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, nes pagal tai yra vertinama visa teismų sistema ir visi Lietuvos teisėjai.
