aA
Buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, kurį įvykdė vienas asmuo. Su juo kartu buvęs asmuo prie nusikalstamos veiklos neprisidėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškintas kaltininkas, jis kaltę pripažino ir kartu dalyvavusiam asmeniui priekaištų neturi.
Ignas Raila
Ignas Raila
© Generalinės prokuratūros nuotr.

Tyrimo metu kaltininkas susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nuostolius. Kadangi nukentėjusysis buvo nepilnametis, jo tėvai gavo laišką, jog įvykio kaltininkui paskirta bauda.

Ar tam žmogui, kuris kartu dalyvavo, bet neįvykdė nusikalstamos veikos reikia kartu su įvykio kaltininku padengti baudą?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ignas Raila.

Pagal klausime nurodytas aplinkybes viešosios tvarkos pažeidimą įvykdė vienas asmuo, o kitas asmuo prie nusikalstamos veikos neprisidėjo, todėl šiuo atveju civilinis ieškinys negali būti pareikštas asmeniui, kuris baudžiamojoje byloje nepripažintas kaltinamuoju ir neatsakingas už padarytą žalą.

Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 109 straipsnio nuostatas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala.

Pagal minėtą kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Šis klausimas sprendžiamas pateikiant įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinio ieškinio pareiškimą.

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme iki įrodymų tyrimo pradžios ir įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą; samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.).

Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Civilinio kodekso 6.279 straipsnis). Jeigu žala bendrais veiksmais padaryta kaltinamojo ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą procesą, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens.

Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, žalos atlyginimas iš jo priteisiamas solidariai su pirmuoju nuteistu asmeniu.

Norite paklausti prokurorų? Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Atsakymai į aktualiausius bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.