aA
Atslūgus „Eurovizijos“ aistroms dėl nugalėtojos šalies atlikėjo personažo Conchitos, Lietuvoje gyvenantis transeksualas Raulis Mammadlis, prisistatantis kaip Agnes, pasakoja apie jo ir Austrijos atstovo dainų konkurse skirtumus. R. Mammadlį kalbino TV3 laida “Savaitės komentarai“.
Raulis Mammadli ir Conchita Wurst
Raulis Mammadli ir Conchita Wurst
© DELFI

- Ar Austrijos deleguotas dainininkas pasivadinęs Conchita laimėjo todėl, kad daina buvo graži ir patiko žmonėms, ar todėl, kad iš tiesų atkreipė savo dėmesį į save neįprasta išvaizda?

- Galvoju, kad daina yra gera, ji mano “playlist'e” (liet. dainų grojaraštis) yra ir beveik kiekvieną dieną klausau. Ir išvaizda labai svarbu.

Aš labai džiaugiuosi, kad ji laimėjo, nes tai rodo, kad Europoje yra žmonės, kurie tikrai palaiko kitokius žmones: tokius kaip aš, transeksualus, gėjus.

- Tai buvo apsirengęs moterimi vyras?

Taip.

- Kam reikalingas toks hibridinis variantas?

Kiek aš girdžiu interviu su juo, jis visada sako, kad sugalvojo Conchitą kaip iš pasakos... Čia tik dėl scenos. Kad ji tokia su barzda moteris, atrodo kitaip. Svarbiausia, koks žmogus yra viduje.

- O Jūsų tai netrikdo? Nes aš suprantu, kad Jūs nenorite būti tarp vyro ir moters. Jūs norite būti moterimi.

- Žinoma, aš noriu būti moterimi. Aš viską darau. Aš esu transeksualė, ne transvestitas, nes transvestitas – vyras, kuriam patinka apsirengti moterimi. Transeksualas reiškia, kad jis nori pakeisti lytį. Kaip ir aš. Aš noriu, kad būčiau ji – Agnes, o ne Raulis. Ir tuo mes esame skirtingi žmonės.

Conchita yra personažas – laidose, televizijose. O šiaip jos nėra. Aš esu realus žmogus ir turiu jausmus. Kokia esu čia, televizijoje, tokia esu ir namuose. Galiu būti ir su chalatu, bet vis vien esu tokia pati. Esu Agnes.

- Jūs esate moteris ir norite tai identifikuoti, kad esate moteris, o ne kažkoks tarpinis variantas?

- Taip.

- O nėra taip, kad ta „Eurovizijos“ daina siūlo tarpinį variantą?

- Pasakyčiau, kad čia mūsų su Conchita tas pats tikslas – mes už tai, kad žmonės nekreiptų dėmesio į išorinę išvaizdą.

- Kada Jūs pajutote, kad nesate tas berniukas, kad turite kitokią tapatybę?

- Man buvo 14 metų.

- Tada supratote, kad kažkas negerai?

- Taip. Ir kai man buvo 16, aš pasakiau mamai, kad esu gėjus, nes man patiko vyrai. Jei patinka vyrai, tai vadinasi esi gėjus. Draugavau su gėjumi kelis metus ir po to turėjau viduje nesusipratimą, kas aš esu – vyras ar moteris.

- O ką Jums mama sako, ar ji suprato Jus?

- Kai pasakiau, kad noriu pasikeisti lytį, jai buvo sunku, bet kažkaip priprato.

- Bet ji Jus augino kaip berniuką?

- Taip. Mama sako, kad aš jai vis vien būsiu sūnus.

- Bet Jūsų santykiai nuoširdūs ir atviri. Jūs galite pasikalbėti?

- Ji manęs nepasmerkė. Net dabar kai kažkur einame, ji pasako, kad čia mano dukra Agnes.

- Conchitos pergalė padės pakeisti požiūrį į kitokius žmones: gėjus, transvestitus, transeksualus?

- Nemanau, kad viskas taip lengvai pasikeis. Manau, kad bus daug negatyvių emocijų, bet bus ir dėmesio. Ir visi supras, kad tokia problema yra ir reikia apie tai pagalvoti: kad nebūtų diskriminacijos.

- Kas yra diskriminacija? Į Jus blogai žiūri, užgaulioja?

- Vieną kartą man buvo, kai buvau tualete. Man moteris pasakė, ar aš galiu išeiti. Aš pasakiau, kad ne ir jei jai nepatinka, tegu pati išeina. Ji pasakė, kad vis tiek aš nesu tikra moteris, o tikra moteris yra ji. Čia diskriminacija, nes ji norėjo, kad aš išeičiau iš tualeto, nors aš jai nieko blogo nedariau, prie jos nelindau ir nieko jai nesakiau, bet ji pradėjo su manimi kalbėti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.