"Mūsų kariai gana jauni, pagal dabartines tvarkas, turi išeiti į atsargą. Štai šiemet turėsime išlydėti į atsargą mūsų kariuomenės vadą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, generolas leitenantas gali tarnauti iki 58 metų, pulkininkas leitenantas - 50 metų. Vyras pačiame jėgų žydėjime turi baigti tarnybą. Mes neišnaudojame potencialo, kuris yra sukauptas", - sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, žurnalistams antradienį pristatydamas savo patvirtintas 2014-2019 metų gaires.
Ministras pripažįsta, kad išleidimo į atsargą amžiaus nukėlimas sudaro grėsmę, kad kariuomenė bus vyresnė, tačiau, pasak jo, taip būtų labiau išnaudojamas potencialas.
Plačiau komentuoti, nuo kada galėtų įsigalioti naujovės, J. Olekas kol kas nesiėmė, esą įstatymo projektas dar yra "pakankamai žalias".
Krašto apsaugos ministras priminė politinį įsipareigojimą didinti finansavimą gynybai, kuris turėtų 2016 metais pasiekti 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir toliau kilti po 0,05 proc. kasmet.
Pasak ministro, tuomet, kai gynybai skiriamų lėšų dalis pasieks 1,3-1,5 proc. nuo BVP, bus įmanoma priartėti prie tikslo karių išlaikymui skirti ne daugiau kaip pusę gynybai skiriamų lėšų, o likusius pinigus investuoti į kariuomenės modernizavimą, ginkluotės įsigijimui.
Siekiant visuomenės palaikymo, ministras žada, kad ir toliau bus stiprinamas pilietinis patriotinis ugdymas. "Mes norime išlaikyti ir sustiprinti dėmesį jaunimui. Pernai mes padvigubinome finansavimą Šaulių sąjungai darbui su jaunimu vasaros stovyklų metu. Šiemet norėtume iniciatyvą tęsti labiau pritraukdami savivaldybes", - sakė J. Olekas.
Tarp tikslų 2014-2019 metų laikotarpiui ministras paminėjo siekį pradėti pėstininkų kovos mašinų ir ugnies palaikymo sistemų projektus. Pėstininkų kovos mašinų projektas reikštų šarvuočių įsigijimus.
"Pėstininkų kovos mašinų projektas tai yra 5-6 metų projektas, kurį bus įmanoma įgyvendinti iki 2020 metų. Suma eurais, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, priklausomai nuo to ar vienas ar du batalionai, galėtų siekti labai apytiksliai 150-300 milijonų", - sakė Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Gintautas Zenkevičius.
Prie ugnies palaikymo sistemų priskirtinas 120 milimetrų minosvaidžių modernizavimas, kuris jau yra vykdomas, ir jį žadama tęsti, tačiau apie brigados paramos ugnimi pajėgumų stiprinimą šiame planavimo etape nekalbama.
"Oro erdvės stebėjimo projektas yra ilgalaikis, įvykę konkursai juda į priekį. Mes tikimės, kad 2016 metų pabaigoje jau pradės veikti oro erdvės gynybų sistemų projektai", - sakė G. Zenkevičius.
Taip pat ketinama atnaujinti sraigtasparnius, pagal išgales, ir gelbėjimo laivą "Šakiai" pakeisti nauju.
"Mūsų jėga yra kolektyvinėje gynyboje, todėl esame pasirengę ir toliau stiprinti, vykdyti savo įsipareigojimus tiek NATO, tiek Baltijos šalių regione, taip pat ES", - sakė J. Olekas.
