Pranciškus enciklikoje "Lumen fidei" ("Tikėjimo šviesa") pareiškė pagarbą pontifikui emeritui Benediktui XVI, sakydamas, kad jis buvo "beveik užbaigęs" šį tekstą prieš savo istorinį atsistatydinimą anksčiau šiais metais.
Benedikto ranka aiškiai jaučiama pirmuose trijuose enciklikos skyriuose dėl jam būdingo teologinio stiliaus, nagrinėjamų problemų ir cituojamų šaltinių.
Tuo tarpu Pranciškaus prioritetai išryškėja baigiamajame skyriuje, kur argentinietis jėzuitas tvirtina, jog tikėjimo vaidmuo yra tarnauti bendrajam gėriui ir suteikti vilties kenčiantiems.
Pranciškaus indėlis tikriausiai yra paraginimai išsaugoti gamtą ir siekti tvarios plėtros, taip pat jo dažnai kartojama frazė: "Neleiskime, kad iš mūsų atimtų viltį."
Penktadienį paskelbtoje enciklikoje Pranciškus pripažįsta "pridėjęs tik kelias savo mintis" prie savo pirmtako sukurto "puikaus" juodraščio, kurio jis nespėjo užbaigti iki savo atsistatydinimo.
Šis dokumentas užbaigė Benedikto XVI sumanytą enciklikų ciklą apie tris krikščionių teologinės vertybes: meilę, viltį ir tikėjimą.
82 puslapių tekste pabrėžiama, jog nėra prieštaravimo tarp katalikų tikėjimo ir šiuolaikinio pasaulio, taip pat raginama plėtoti dialogą su mokslininkais, kitomis religijomis ir netikinčiais žmonėmis.
Jame taip pat atkartojama Katalikų Bažnyčios pozicija dėl santuokos, pažymint, jog ji turi būti "patvari vyro ir moters sąjunga".
"Ši sąjunga gimsta iš jų meilės kaip paties Dievo meilės ženklas ir dalyvavimas, taip pat lyčių skirtybės vertingumo pripažinimas ir priėmimas", - sakoma dokumente.
Vatikano tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovas Gerhardas Ludwigas Muelleris pažymėjo, kad Pranciškaus ir Benedikto tekstai "skiriasi stiliumi, jausmingumu ir akcentais", tačiau ši enciklika esanti "esminė žinios tąsa".
Buvęs ir dabartinis pontifikai, kurie abu gyvena Vatikane ir dėvi baltas popiežių sutanas, penktadienį viešai susitiko per vieną ceremoniją Vatikane, atidengiant naują arkangelo Mykolo statulą.
Benediktas XVI vasarį tapo pirmuoju per pastaruosius 700 metų popiežiumi, atsistatydinusiu savo noru, o Pranciškus kovą buvo išrinktas jo įpėdiniu ir tapo pirmuoju pontifiku ne iš Europos kilusiu pontifiku per beveik 1 300 metų.
Pagrindinė "Lumen Fidei" žinia - jos tikėjimas turėtų būti laikomas "bendruoju gėriu".
"Jo šviesa ne vien nušviečia Bažnyčios vidų ir nėra skirta vien kurti Amžinąjį miestą aname pasaulyje - jis padeda mums kurti savo visuomenes", - sakoma dokumente.
Enciklikoje taip pat raginama "grįžti prie tikrojo brolybės pamato", pažymint, kad be lygybės idealo tikėjimas "negali išlikti".
Kitoje jos vietoja kalbama, kad tikintieji turėtų būti kuklūs, o ne "arogantiški".
"Kaip ir meilė, (tikėjimas) nėra tai, ką būtų galima primesti jėga ... Tikėjimas nėra nesutaikomas - jis auga pagarbiame sugyvenime su kitais", - pažymi enciklikos autoriai.
Enciklikos yra popiežiaus laiškai, skirti Katalikų Bažnyčios dvasininkams, kuriuose apibendrinamos pontifikų mintys apie tam tikrus Bažnyčios gyvenimo aspektus.
Kai kurie iš šių dokumentų yra žinomi kaip svarbios Bažnyčios istorijos gairės.
Popiežius Leonas XII 1891 metais paskelbė encikliką "Rerum Novarum", kurioje paragino Bažnyčią dalyvauti sprendžiant socialinius klausimus, pasmerkė tuometes darbo klasės žmonių gyvenimo sąlygas ir drąsino darbininkus burtis į asociacijas.
1914 metais Benediktas XV pasmerkė Pirmojo pasaulinio karo baisumus savo kreipimesi "Ad beatissimi apostolorum principis", o Pijus XI 1937 metų enciklikoje "Mit brennender Sorge" pasmerkė nacių rasizmą.
1968-ųjų Pauliaus VI enciklikoje "Humanae Vitae" pasmerkiama bet kokių formų kontracepcija, o Jonas Pauliaus II 1995-ųjų "Evangelium Vitae" ragina priešintis įstatymams, įteisinantiems abortus ir eutanaziją.
