aA
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Rūtos Laurinonienės drausmės bylą išnagrinėjęs Teisėjų garbės teismas (TGT), atsižvelgęs į teisėjos savikritišką veiksmų vertinimą, sprendimu skyrė mažiausią drausminę nuobaudą – pastabą.
Rūta Laurinonienė
Rūta Laurinonienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Teisėjai R. Laurinonienei drausmės byla buvo iškelta už teisėjo vardą žeminantį elgesį, kai šių metų pradžioje Klaipėdos apygardos teisme buvo atliktas Tauragės rajono apylinkės teismo praėjusių metų administracinių teisės pažeidimo bylų patikrinimas ir nustatyta, kad teisėja R. Laurinonienė išnagrinėjo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – tame pačiame teisme dirbanti teisėja Daiva Žebelienė.

Patikrinimo ir nagrinėjimo komisijoje metu nustatytas Teismų įstatymo pažeidimas. Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Šiuo atveju R. Laurinonienė nesikreipė į aukštesnės pakopos teismo pirmininką su prašymu išspręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, pasiskyrė sau nagrinėti šią bylą ir ją išnagrinėjo, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

TGT vertinimu, tokiu teisėjos poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Tačiau spręsdamas drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimą, TGT atsižvelgė į tai, kad teisėja savo veiksmus vertina savikritiškai, gailisi dėl to, kas padaryta, anksčiau drausmine tvarka nebausta, ir teisėjai drausmės byloje pareiškė pastabą.

„Tai didžiausia mano padaryta klaida per 15 darbo metų“, – yra sakiusi R. Laurinonienė.

„Kadangi turėjau didelį darbo krūvį, dėl didelio užimtumo neįsigilinau į Teismų įstatymo nuostatą ir nesprendžiau klausimo dėl bylos perdavimo aukštesniosios pakopos teismui, – sakė R. Laurinonienė. – Siekdama išspręsti bylą kuo operatyviau, išnagrinėjau ją pati. Teisėja D. Žebelienė visiškai pripažino savo kaltę, o sankciją jai paskyriau pagal susiformavusią teismų praktiką“.

R. Laurinonienė tikino, kad nagrinėdama bylą neturėjo jokio šališkumo ar suinteresuotumo jos baigtimi.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) svarstė ir D. Žebelienės patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą, tačiau jai buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą – esą ji pripažino savo klaidą pasielgdama neetiškai.

„Komisija nutaria apsiriboti teisėjos apsvarstymu, nes pažeidimas nėra toks šiurkštus, kad sudarytų pagrindą iškelti teisėjai drausmės bylą“, – pažymima TEDK sprendime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.