"Manome, kad JAV pusė turėtų objektyviai ir nešališkais žvelgti į Kinijos pastangas (kovoti su žmonių prekyba) ir liautis skelbti vienašališkus arba nepagrįstus Kinijos vertinimus", -- Kinijos URM atstovė Hua Chunying (Hua Čunjing) sakė per eilinę spaudos konferenciją Pekine. - Kinijos vyriausybė visada skiria didelį vaidmenį kovoti su visais prekybos (žmonėmis) nusikaltimais."
Maskva taip pat įtūžo dėl tos JAV ataskaitos, kurią ji vadino politiškai motyvuota.
"Kalbant apie vienašališkų sankcijų taikymą Rusijai ... pati šio klausimo iškėlimo idėja kelia pasipiktinimą", - sakoma Rusijos URM pasiuntinio žmogaus teisių reikalams Konstantino Dolgovo pranešime.
JAV dažnai nesutaria dėl žmogaus teisių padėties su geopolitinėmis sunkiasvorėmis Kinija ir Rusija, kurios, kaip ir Vašingtonas yra nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės.
Šios šalys bendradarbiauja kai kuriose srityse - pavyzdžiui, spaudžiant Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų. Tačiau sprendžianti kitus klausimus - pavyzdžiui, dėl Sirijos pilietinio karo - Pekino ir Maskvos pozicija labai skiriasi nuo Vašingtono.
JAV valstybės departamentas trečiadienį įverstino, kad Kinijai, Rusijai ir Uzbekistanui prasčiausiai sekasi kovoti su prekyba žmonėmis.
Šios trys šalys pagal pastangas kovoti su prekyba žmonėmis daugelį metų buvo priskiriamos antrai žemiausiai kategorijai - "2-ojo lygio stebimųjų sąrašui", atsižvelgiant į Maskvos, Pekino ir Taškento patikinimus pasitaisyti šioje srityje.
Tačiau pagal 2008 metais priimto įstatymo nuostatas jos nebegalėjo likti stebimų šalių sąraše ir turėjo būti priskirtos arba aukštesnei, arba žemesnei kategorijai. Naujausioje ataskaitoje buvo pasirinkta antroji išeitis, o tai gali paskatinti Jungtines Valstijas apkarpyti ne humanitarinę ir ne prekybos pagalbą toms šalims.
JAV prezidentas Barackas Obama rugsėjį priims sprendimą, ar taikyti kokias nors sankcijas toms valstybėms.
Valstybės departamento ataskaitoje pažymima, kad "prekyba žmonėmis išreikšta tarp Kinijos vidinių migrantų bendruomenių", o "priverstinis darbas išlieka problema, įskaitant plytinės, anglių kasyklas ir fabrikus".
Kinijoje galiojanti "vieno vaiko" politika nulėmė lyčių pusiausvyros sutrikimus: šioje šalyje 100 mergaičių tenka 118 berniukų. Tokia padėtis skatina neteisėtą nuotakų iš užsienio gabenimą Kinijos vyrams ir priverstinę prostituciją.
Pekinas "nepademonstravo reikšmingų pastangų nuodugniai uždrausti bet kokių formų prekybą žmonėmis ir (už ją) bausti", - pažymėjo ataskaitos autoriai.
JAV Kongreso narys Chrisas Smithas, parengęs pagrindinio įstatymo dėl kovos su prekyba žmonėmis projektą, sakė, kad Kinija virto "prekybos sekso (darbuotojomis) ir darbininkais pasaulio sostine".
"Moterys ir merginos būdavo - ir šiandien yra - verčiamos prekėmis bei veržiamos užsiimti prostitucija", - sakoma šio respublikono pranešime.
Valstybės departamento ataskaitoje sakoma, kad Rusijoje milijonai žmonių "patiria "išnaudotojiškas" darbo sąlygas, būdingas prekybos žmonėmis atvejams - tokias kaip dokumentų paėmimas, nemokėjimas už paslaugas, fizinis smurtas ir itin prastos gyvenimo sąlygos".
