Panorėjęs išlikti anonimu, 42 metų buvęs Šiaurės Korėjos kariuomenės pirmasis leitenantas iš Pchenjano buvo priverstas bėgti, nes nužudė savo kolegą. Anot šaltinio, jo dalinyje tada virė arši kova dėl valdžios ir įtakos.
„Nužudžiau trijų žvaigždučių antpečius turėjusį vadą – jo rangas buvo toks pat kaip ir mano. Jis vadovavo frakcijai, rėmusiai Kim Jong Uno politiką. Buvo du susirėmimai. Per pirmąją konfrontaciją jie mus apsupo, daug karių buvo sulaikyti. Bet man pavyko pasprukti ir surinkti lojalius žmones iš barakų. Susiradome juos, nušoviau vadą. Po to teko sprukti“, - pasakoja 42 metų šaltinis.
Minėtieji incidentai įvyko 2011 metų pabaigoje, prieš pat Kim Jong Unui perimant vadovauti Šiaurės Korėjai. Iš savo tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) jis paveldėjo ne tik šalies, bet ir 1,2 mln. karių karinių pajėgų valdymą. Šiaurės Korėja jau gana seniai vadovaujasi politika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas šalies karinio potencialo didinimui.
„Viskas prasidėjo jam dar nevaldant, mes jau iš anksto žinojome, jog lyderiu bus paskirtas jis. Daug žmonių buvo prieš jį. Jam atėjus į valdžią, visi jie buvo sulaikyti“, - pasakoja 42 metų buvęs karininkas.
Anot buvusio kariškio, jo žmonės kovoje dėl valdžios rėmė 85 metų Šiaurės Korėjos Aukščiausiosios liaudies asamblėjos prezidiumo pirmininką Kim Yong Namą.
Kas skatina Š.Korėjos agresiją
Karinių pajėgų susiskaldymas ir vos 30 metų perkopusio jaunojo ir itin ambicingo Šiaurės Korėjos diktatoriaus bandymas bet kokia kaina įsitvirtinti minėtame poste gali būti du pagrindiniai veiksniai, skatinantis Šiaurės Korėjos agresiją.
„Kuo giliau į Šiaurę eitumėte, tuo daugiau nesantaikos ir nesutarimų dėl to, kas geriausiai valdytų šalį, išgirstumėte“, - teigia „DigitalGlobe“ dirbantis Šiaurės Korėjos ir karinių reikalų specialistas Josephas Bermudezas.
Anot analitiko, praeitais metais sklandė gandai, jog itin nesutaria du įtakingiausi Šiaurės Korėjos karinių pajėgų departamentai – jie niekaip negalėjo nuspręsti, kuris iš jų turėtų būtų atsakingas už kariuomenės žvalgybos misijas.
Panašiai kalba ir iš Šiaurės Korėjos pabėgęs karininkas. Leitenantas Kimas sako kilęs iš Šiaurės Korėjos Uiju apygardos, esančios netoli sienos su Kinija. Pastaruosius dvejus metus jis slapstosi Kinijoje, Dandongo mieste, vengia viešumos ir laukia nesulaukia, kada pavyks ištaikyti progą ir išvykti į Pietų Korėją.
„Žinome, kad Pietų Korėja eina demokratijos keliu, jie ten gerai gyvena, turi maisto. Niekada gyvenime nebuvau ragavęs ryžių. Kai čia, Kinijoje, pirmą kartą užuodžiau gaminamus ryžius, pravirkau“, - pasakoja leitenantas Kimas.
Vyras mūvi paprastus pigius Kinijoje pagamintus sportinius batelius, vilki margą megztinį ir per didelį Kinijos kariuomenės švarką. Nuo menkiausio garso krūpčiojantis leitenantas Kimas oficialiai prisistatyti žurnalistams neišdrįso. Vyro kairė ranka dėl praeityje patirtos peties traumos itin neklusni.
Jeigu jį sučiuptų kinai, jis būtų grąžintas atgal į Šiaurės Korėją. O ten lauktų arba mirties bausmė, arba gyvenimas darbo stovykloje.
Interviu su pabėgėliu iš Šiaurės Korėjos ant taksi automobilio galinės sėdynės Dangondo priemiestyje padėjo suorganizuoti asmuo, taip pat padėsiantis jam slapta išvykti į Pietų Korėją. Už pokalbį su leitenantu Kimu žurnalistai agentui turėjo sumokėti apie 400 skaičiuojant litais.
Leitenantas Kimas, Šiaurės Korėjoje nebuvęs jau dvejus metus, teigia „neturintis žalio supratimo“, kas slypi po šiuo metu Pchenjano demonstruojama agresija. „Kodėl jie dabar daro tai, ką daro, pasakyti negaliu“, - teigia šaltinis.
„Prieš man išvykstant, vis girdėdavau, kad Kim Jong Unas kovoja su savo broliu, kuriam Kinija ne prie širdies. Jų skirtingos motinos, taigi jie labai aršiai konkuravo“, - pasakoja Kimas.
Anot analitiko J. Bermudezo, tiksliai įvardyti motyvą, slypintį po Šiaurės Korėjos grasinimais, vis dar nepakanka informacijos.
„Anksčiau nieko nepašaus nesame matę. Galbūt generolai turi daugiau laisvės ir stengiasi tuo pasinaudoti, iš tikrųjų nelabai suvokdami, kokią įtaką tai daro tarptautinei bendruomenei“, - teigia ekspertas.
Paklaustas, ar Šiaurės Korėjos karinės pajėgos vis dar stiprios, pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos išbėrė gerai surepetuotą atsakymą: „O taip, labai stiprios“. Tačiau jam iš Šiaurės Korėjos pabėgti padėjęs asmuo šį atsakymą palydėjo nuoširdžiu juoku.
„Jie mokomi, kad jų kariuomenė – pati stipriausia ir geriausiai ginkluota kariuomenė visame pasaulyje. Tačiau iš tikrųjų tokią ginkluotę Kinija naudojo prieš 60 metų!“, - juokėsi korėjiečio palydovas.
