Tačiau tie vaikai, kuriems yra sudėtinga tvarkytis su savo emocijomis ir elgesiu kasdieniniame gyvenime, gali būti stipriau paveikti neigiamo turinio informacijos internete, - sakoma naujausioje EU Kids Online projekto, kurį Lietuvoje vykdo Mykolo Romerio universitetas (MRU), ataskaitoje.
Šios ES Vaikai Internete ataskaitos rezultatai rodo, kad vaikai, turintys psichologinių problemų, yra mažiau atsparūs. Susidūrę su rizikomis elektroninėje erdvėje jie dažniau ir labiau sutrinka. Dar daugiau, vietoj to, kad problemą bandytų spręsti aktyviai, jie yra linkę elgtis pasyviai. Buvo atlikta trijų pavojų (susidūrimo su seksualinio turinio informacija, patyčių ir seksualinio turinio žinučių siuntimo internete) analizė. Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos.
Ribojimas nepadeda apsisaugoti nuo elektroninėje erdvėje esančių pavojų
Vaikai, kurių veikla internete yra labiau ribojama, nesijaučia mažiau trikdomi pavojų elektroninėje erdvėje, o siekdami su jomis susidoroti aktyviau nesiima efektyvių priemonių. Formuojant vaikų atsparumą internete aptinkamiems pavojams, vaikams geriau būtų taikyti priežiūros metodus, besiremiančius tarpininkavimu, stebėjimu.
Todėl tėvai, kai jų vaikai ką nors veikia internetinėje erdvėje, turi būti skatinami būti šalia savo vaikų, reguliariai kalbėtis apie vaiko veiklą internete, naudotis internetu kartu su savo vaiku bei patarti, kaip saugiau naudotis internetu. Tačiau ši informacija, susijusi su tėvų tarpininkavimu, neturi būti vertinama tiesiogiai, skirtingos strategijos turi būti taikomos atsižvelgiant į pavojaus pobūdį.
Psichologinės gerovės vaidmuo
Nepriklausomai nuo pavojaus pobūdžio vaiko emocinis stabilumas padeda greičiau susidoroti su rizikomis internetinėje erdvėje. Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikai, kurie pasitiki savimi ir nepatiria emocinių bei socialinių problemų, mažiau sutrinka susidūrę su seksualinio turinio informacija, patyčiomis ir seksualinio turinio žinutėmis elektroninėje erdvėje. Dar daugiau, turintys psichologinių problemų, patiria didesnę žalą, susijusią su susidūrimu su pavojais internete, o jų neigiamos emocijos išlieka ilgiau.
Ataskaitos rezultatai rodo, kad mergaitės yra jautresnės seksualinio pobūdžio informacijai internete. Pavyzdžiui, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio turinys (pornografija) ir seksualinio turinio žinutės (pvz., susirašinėjimas seksualinio turinio žinutėmis, taip pat ir tarp bendraamžių). Mergaitės taip pat labiau įsižeidžia, dažniau bei stipriau nuliūsta nei berniukai.
Kalbėti apie problemą, dėti pastangas sprendžiant problemą ar tiesiog atsijungti nuo interneto?
Kaip vaikai susidoroja su elektroninėje erdvėje sutinkamais pavojais? Vaikų, kurie nurodė, kad juos neramina/ liūdina informacija, su kuria jie susiduria internetinėje erdvėje, buvo pasiteirauta, ką jie darė susidūrę su juos trikdančiu įvykiu. Visų trijų pavojų atveju populiariausia sprendimo strategija buvo su kažkuo pasikalbėti. 53 proc., kuriuos trikdo seksualinio turinio informacija, apie tai kalba. Seksualinio turinio žinučių atveju šis procentas padidėja iki 60 proc., o patyčių internete – 77 proc.
Elektroninėje erdvėje patyčių ir seksualinio turinio žinučių atveju 4 iš dešimt vaikų taiko į problemos sprendimą orientuotas strategijas. Pavyzdžiui, trina žinutes, užblokuoja siuntėjus. Vaikus mažiau paliečia nepriimtino bet su jais nesusijusio turinio informacija (pvz., nemalonus seksualinis turinys), šias problemas jie nėra linkę spręsti aktyviais veiksmais. Šiuo atveju taikomi pasyvesni metodai, paprastai tiesiog kuriam laikui atsijungiama. Tai strategija, kurią taiko nuo 18% (seksualinio turinio žinučių atveju) iki 25% (seksualinių vaizdų atveju) vaikų, kuriems tai kelia rūpestį.
Dauguma vaikų taiko dviejų ar trijų strategijų kombinacijas; dažniausiai kartu taikomos strategijos yra žinučių trynimas ir siuntėjų blokavimas. Vaikai, kurie nusprendžia pasikalbėti apie problemas, taip pat dažnai stengiasi problemas spręsti aktyviai. Apskritai, dauguma vaikų savo taikomas strategijas vertina kaip naudingas. Trikdančio seksualinio turinio informacijos atveju, žinutės trynimas buvo įvertintas kaip efektyviausiai veikianti strategija (82%), patyčių internetu atveju - asmens blokavimas (78%).
Mykolo Romerio universiteto, atsakingo už šio tyrimo eigą Lietuvoje, Psichologijos katedros mokslininkai pranešime spaudai teigia:
“Įveikos strategijų taikymas taip pat priklauso ir nuo vaiko psichologinės gerovės. Žemo saviveiksmingumo ir psichologinių problemų turintys vaikai, susidūrę su juos trikdančia informacija internete, reaguoja pasyviau ir jaučiasi labiau bejėgiais. Jie daugiau tiki, kad problema išnyks savaime, ar kuriam laikui atsijungia nuo interneto, nei trina žinutes ar blokuoja siuntėjus“.
Rekomendacijos, kaip padidinti vaikų saugumą elektroninėje erdvėje
1. Rekomenduojama nuo mažens mokyti vaikus naudotis aktyviomis įveikos strategijomis (kaip trinti žinutes, blokuoti siuntėjus).
2. Rekomenduojame padėti vaikams susidoroti su jų psichologinėmis problemomis ir padidinti jų pasitikėjimą savimi. Kai kalbama apie pavojus, susijusius su seksualinio turinio informacija internete, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mergaitėms.
3. Rekomenduojame skatinti suaugusių, t.y. tėvų, interneto prieinamumą ir naudojimąsi juo. Tėvai, aktyviai ir dažnai besinaudojantys internetu, labiau pasitiki savimi, kai savo vaikams padeda naudotis internetu.
4. Parama, gaunama iš mokytojų, nesustiprina vaikų atsparumo susidūrimui su pavojais. Gal būt taip yra dėl to, kad mokytojai nepakankamai pasitiki savo elektroninių technologijų naudojimosi įgūdžiais. Todėl rekomenduojama taikyti programas, didinančias naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžius.
