"Žinau kas nutiko, bet dar negaliu pasakyti. Sužinosite balandžio 19 dieną", telefonu sakė J.-J. Cassimanas iš Leveno universiteto.
Nuo gruodžio mėnesio profesorius tyrė DNR, paimtą iš širdies, kuri, manoma, priklausė mirusiam dofinui (sosto įpėdiniui) Liudvikui Karoliui. Testas buvo kartojamas ir kitoje laboratorijoje - Miunsterio universitete Vokietijoje.
"Dabar palyginsime rezultatus, o paskelbsime juos balandžio 19 dieną Paryžiaus medicinos mokykloje", sakė J.-J.Cassimanas.
Aštuonmetis Liudvikas Karolis po tėvo egzekucijos Paryžiaus aikštėje 1793 metais automatiškai tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XVII. Tačiau tuo metu jis buvo laikomas kalėjime Paryžiuje, o 1795 metų birželio 8 dieną oficialiai paskelbta apie jo mirtį. Manoma, kad vaikas mirė nuo tuberkuliozės.
Netrukus pasklido gandai, kad kalėjime rastas kūnas yra ne Liudviko XVII, o dofinas esąs gyvas ir savo šalininkų buvo slapčia išvežtas.
Kalėjime rastas kūnas buvo skrodžiamas, o iš jo išimta širdis vėliau keliavo iš rankų į rankas, kol 1975 metais atsidūrė karališkojoje kriptoje Sent Deni, prancūzų karalių palaidojimo vietoje.
Praėjusių metų gruodžio 14 dieną širdį specialios ceremonijos metu J.-J. Cassimano ir kitų mokslininkų akivaizdoje išėmė keli aristokratai, tarp kurių buvo ir Liudviko XIV palikuonis.
Krištolo vazoje širdis buvo nuvežta į Paryžiaus kliniką, kur iš jos paimti audinio pavyzdžiai. Jų DNR palyginta su Marijos Antuanetės plaukų DNR. Be to, palyginimui paimta DNR ir iš dviejų karalienės seserų palaikų bei tų seserų dviejų dabar gyvenančių palikuonių.
Jei DNR testas patvirtins, kad širdis tikrai yra Liudviko XVII, bus atskleista 204 metų senumo paslaptis ir paneigti kelių žmonių tvirtinimai apie tai, kad jie yra dofino palikuonys.
