O jeigu rimtai, žiniasklaidos paskelbtas istorikų protestas privertė peržiūrėti tik neesmines rengiamų taisyklių nuostatas, kaip susipažinti su dalimi KGB archyvinių fondų. Būtent su DALIMI. Nepaisant Archyvų departamento direktoriaus patikinimų, kuriais jau apipiltos visos valdžios įstaigos, kad “nauju projektu nėra nustatoma jokių naujų ar griežtesnių priėjimo prie šių dokumentų apribojimų, negu iki šiol buvo nustatyta”, negailestinga istorikų akis pastebi vieną svarbiausių skirtumų.
Dabar taisyklės reguliuos ne viso KGB archyvo dokumentų naudojimą, o tik dalį - priėjimą prie baudžiamųjų ir tremties bylų bei prie agentūrinės informacijos. Tai gal VALIO!? Priėjimas prie visų kitų dokumentų, kuriuose nėra agentūrinės informacijos (specialaus patikrinimo bylų norintiems išvykti į užsienį, KGB karininkų asmens bylų, filtracinių bylų ir dešimčių tūkstančių kitų bylų), bus liberalesnis? Kaip teigia direktorius V.Grigoraitis, tie, kurie “atlieka mokslinius tyrimus, galės susipažinti su ribojamais dokumentais be papildomo atskirų institucijų išskirtinio tarpininkavimo”. Tik neskubėkite džiaugtis...
“Nesuagentūrinta” KGB archyvo dalis tampa ne “ypatinga nacionalinio dokumentų fondo” dalimi, o prilyginama prie Lietuvos valstybės institucijų dokumentų. Vadinasi, naudojimosi ja taisyklės tokios, kaip ir visais kitais normalių įstaigų dokumentais.
Džiugu, kad bent Archyvų departamento direktorius aiškiai nustatė savo santykį su KGB ir pripažino jos veikimą Lietuvos teritorijoje legaliu, įstatymišku. Galiu tik pridurti, kad tokiu atveju Lietuva ir nebuvo okupuota, KGB asmenų duomenis rinko teisėtais būdais, bylos buvo sudaromos teisėtai, žmogaus teisių pažeidimų jose neslypi, o ką jau čia kalbėti apie nusikaltimus...Tokiu atveju visiškai logiška, kad nuo šiol žurnalistai, kaip ir kiti, kurie mėgina prieti prie dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą (žiūrėkite naują Archyvų įstatymą!), ribojami 50 metų po asmens mirties, o jei šio fakto nustatyti - 100 metų nuo dokumento sudarymo. Kadangi archyvas tikrai nenustatinės žmogaus mirties metų, tad dauguma KGB archyvo gali būti uždara (nesakau “slapta”, nes žodžių žaismas čia itin svarbus) 100 metų. Tokie apribojimai yra bene tik Brazilijoje. Anot archyvų direktoriaus, tai nereiškia dokumentuose esančios informacijos paskelbimo “valstybės paslaptimi” ir absoliutaus teisės susipažinti su dokumentais suvaržymo, o tik TVARKOS NUSTATYMĄ.
Visiškai sutinku - tvarka reikalinga visur. Juk reikia apginti teisėtus privačius interesus. Bet iki kokios ribos KGB dokumentuose atsispindinti privati informacija yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ginama? Asmens duomenys - tai bet kuri informacija, susijusi su žmogumi, kurio tapatybė yra žinoma ar gali būti nustatyta pasinaudojant asmens kodu, asmeniui būdingais fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiais (tai ir vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, pilietybė ir t.t.). O ypatingieji asmens duomenys susiję su žmogaus rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, sveikata, taip pat informacija apie žmogaus teistumą. Tik nedidelė smulkmenėlė - visi šie asmens duomenys turėjo būti renkami teisėtais tikslais, TVARKOMI “TIKSLIAI, SĄŽININGAI IR TEISĖTAI”.
Reikėtų turėti daug spragų norint pasakyti, kad KGB tuos duomenis rinko teisėtai, o tvarkė “sąžiningai ir tiksliai”. Bet įdomiausia yra tai, kad Archyvų departamentas KGB sudarytas baudžiamąsias ir tremties bylas įteisino. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatą, kad duomenys, “susiję su žmogaus teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją”, gali būti prieinami tik įstatymuose įgyvendinus priemones žmogaus teisėtiems interesams apginti, Lietuvos archyvų departamentas įprasmino jau įsigaliojusio Archyvų įstatymo dalyje: priėjimas prie “dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo”. Vadinasi, ir bylos buvo sudarytos teisėtai, ir agentūrinis darbas tebuvo teisėtai KGB vykdyta “nusikalstamų veikų prevencija”.
Kaip suprasti po teisiniais išvedžiojimais paslėptus sovietmečio bylų ir dokumentų įteisinimo siūlus?
Prieš dešimtmetį, 1994 m. sausio 25 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė “išslaptinti sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje veikusių valdžios ir valdymo institucijų, prokuratūros, teismų, visų LKP struktūrų, TSRS valdžios institucijų slaptumo laipsnį turėjusius dokumentus”. Dabar žengtas ryžtingas žingsnis atgal. Ir čia vien Lietuvos istorikų nuogąstavimų nepakanka. Čia jau turi nuogąstauti visa visuomenė, kuri nėra abejinga savo valstybei ir jos piliečių teisėtiems interesams.
Paskubinčiau Seimo narius inicijuoti skubų atitinkamų Lietuvos įstatymų pakeitimą ir pripažinti KGB veiklą neteisėta bei sudaryti visiems KGB dokumentams tirti ir skelbti vienodas sąlygas be ribojimo terminų.
