Galiojančiame įstatyme numatyta, kad valstybės pareigūnams (išskyrus prokurorus) metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji išmokama, jeigu atitinkama institucija turi sutaupiusi darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Seimo nario J. Razmos nuomone, šios priemokos reikia atsisakyti, nes valstybės pareigūnai, kuriems ši priemoka galima, gauna pakankamai aukštą pareiginę algą ir gali būti laikoma, kad dėl šios aplinkybės pareigūnas prireikus turi dirbti ir švenčių dienomis (jeigu darbu laikytume dalyvavimą įvairiuose renginiuose), taip pat ir viršvalandžius.
Kaip pastebi J. Razma, dabar numatytos vienkartinės priemokos išmokėjimo perspektyva priklauso ne tik nuo pareigūno realiai dirbtų viršvalandžių, bet ir nuo tos įstaigos turimo darbo užmokesčio rezervo, todėl neužtikrinamas deramas ryšys tarp dirbtų viršvalandžių ir gaunamos priemokos.
Politiko nuomone, abejotina, ar į priemoką pretenduojantys pareigūnai vykdo tikslią dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Suabejojąs šios priemokos tikslingumu ir pagrįstumu J. Razma teigia, kad tokia sistema skatina valstybės pareigūną "taupyti" darbuotojų atlyginimų sąskaita, siekiant sukurti galimybes sau išsimokėti metinę priemoką.
Kaip teigia įstatymo pataisų iniciatorius, priėmus teikiamą projektą reikės tikslinti teisės aktus, kuriuose dabar yra numatyta vienkartinės priemokos išmokėjimo galimybė įvairiems pareigūnams - tai ir pavedama atlikti Vyriausybei per du mėnesius.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas A. Meškauskas, metų pabaigoje paskyręs sau 5 tūkst. litų priemoką ir už tai sulaukęs kritikos, nusprendė dalį išmokos (2 tūkst. litų) skirti labdarai.
