Nors šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas prieš steigiamąjį partijos suvažiavimą yra sakęs, jog Seimo rinkimų sistemos keitimas - vienas svarbiausių "darbiečių" tikslų, V. Muntianas šio tikslo nebuvo linkęs išskirti.
"Seimo rinkimų sistemos keitimo mūsų bendroje (su socialdemokratais. - ELTA) programoje nėra. Tai buvo tik tam tikra - nedidelė - mūsų programos dalis. Viena iš tų dalių, kurių buvo labai daug. Ji susijusi su valstybės valdymu, ir tai tik tam tikra valstybės valdymo dalis", - aiškino V. Muntianas.
Jis taip pat neigė siekiąs ministro posto naujojoje Vyriausybėje. Anot V. Muntiano, ministro portfelis jam buvo siūlomas koalicijos partnerių, o jis pats viso labo šiam siūlymui nesipriešinęs.
ELTA: Ilgą laiką buvote tvirtas pozicijas turintis Kėdainių meras. Kodėl nuspendėte atitolti nuo turėtos atsakomybės bei rūpesčių ir ryžotės dalyvauti partijos veikloje bei kandidatuoti į Seimą?
V.Muntianas: Galiu paaiškinti labai paprastai. Visko siekiau savo darbu, stengiausi realizuoti savo galimybes. Manau, per tą ilgą laiką, kaip Jūs pastebėjote, sugebėjau realizuoti beveik visus savo sumanymus vietos savivaldoje. Tolesnė realizacija buvo susijusi su valstybės valdžia - su tomis galimybėmis, kurias ji įstatymais suteikia vietos savivaldai.
Pasirinkimas buvo toks: arba ėjimas ratu, arba spirale. Pastaruoju atveju reikėtų bandyti realizuot save būtent per Seimą. Dar vienas dalykas, kuris paskatino tai daryti - labai ilgą laiką, kaip Jūs teisingai pastebėjote, buvau ne partijos narys. Ir ne šiaip sau ne partijos narys, bet iš principo. Maniau, kad partija tam tikru atžvilgiu yra blogybė, nes dalija pažadus, kurių nesugeba įvykdyti.
Po to, kai teko inicijuoti įstatymų projektus, kurie net nebūdavo svarstomi Seime, nors įstatymas numato, kad jie turėtų būti svarstomi, gimė mintis, kad, ko gero, be komandos nieko negali padaryti. Gali būti labai principingas, galvoti apie šviesius dalykus, turėti labai gerų idėjų, bet realizuoti gerų sumanymų be komandos iš esmės neįmanoma. Tada ir atsirado apsisprendimas, kad reikia stoti į partiją ir taip bandyti realizuoti savo tikslus.
ELTA: Pernai įsisteigus Darbo partijai, tapote jos pirmininko pavaduotoju. Kodėl nutarėte, kad Lietuvai reikia naujos partijos?
V.Muntianas: Partiniame gyvenime nusistovėjo tam tikri santykiai, kuriuos pakeisti labai sunku. Demokratiniai principai reikalauja daugumos sprendimų, tik daugumos sprendimai įsigalioja. Kai jau yra nusistovėję tam tikri santykiai, sunku ką nors pakeisti. O kai susikuria nauja partija su naujomis idėjomis, sudaromos galimybės realizuoti savo sumanymus per programines nuostatas. Todėl dalyvavau partijos steigime. Man idėja stoti į naują partiją pasirodė priimtina.
ELTA: Ar labinate reiškinį, kai prieš kiekvienus rinkimus žmonės, galvojantys, jog nerealizuos savo sumanymų per veikiančias partijas, steigia naujas?
V.Muntianas: Galvočiau, kad tai labai teisinga. Jeigu žmonės iš tikrųjų negali savęs realizuoti per egzistuojančias partijas, tai, matyt, yra kažkokia problema, ir ją reikia spręsti. O kaip ją kitaip išspręsti? Partijos nesisteigia šiaip sau - vien dėl to, kad kažkas panoro įsteigti naują politinę jėgą. Turi būti poreikis visuomenėje, kad tokia politinė jėga atsirastų. Priešingu atveju tai bus bergždžias ėjimas, ir jo iniciatoriai savo idėjų neįgyvendins.
ELTA: Politinėms partijoms Lietuvoje nemažai priekaištauta, kad jos nepaiso ideologijų ir vertybių. Ar Darbo partija šiuo atžvilgiu išsiskiria iš kitų? Ar ji vadovaujasi ideologija ir vertybėmis?
V.Muntianas: Manau, kad taip. Mes turime ir savo vertybių skalę, ir savo ideologiją.
ELTA: Tačiau Jūsų partijos bendražygis - pirmininko pavaduotojas Antanas Bosas sakė Darbo partijos steigėju tapęs kaip tik dėl to, kad ši partija - neideologinė.
V.Muntianas: Man teko daug su juo kalbėtis. Manau, jis galbūt turėjo omenyje, kad partija nėra nusistačiusi kairės arba dešinės atžvilgiu. Galbūt jis norėjo pasakyti, kad mes neturime išankstinio nusistatymo, kad galime svarstyti bet kurias idėjas, nesvarbu, kas jas pateikia - kairieji ar dešinieji.
Paprastai mūsų visuomenėje taip atsitinka, kad, jeigu idėją pateikia kairė, tai dešinei ji iš esmės nepriimtina, o jeigu idėją pateikia dešinė, tai jos nepriima kairieji. O mes neturime išankstinio nusistatymo ir viliamės, kad neturėsime jo ir ateityje. Aišku, negali egzistuoti politinė jėga be ideologijos. Mūsų ideologija yra centristinė.
ELTA: Tačiau Jūs pripažįstate, kad Darbo partija neatstovauja nė vienai tradicinei vakarietiškai ideologijai - konservatizmui, krikščioniškajai demokratijai, liberalizmui, socialdemokratizmui?
V.Muntianas: Jūs tikriausiai pripažinsite, kad yra daug šalių, kuriose šimtmečius egzistuoja demokratija ir kur yra centristinių partijų, kurių nepriskirtume nė prie vienos iš Jūsų įvardytų klasikinių ideologijų.
ELTA: Darbo partijos vadovai - Viktoras Uspaskichas, A. Bosas - didžiausiais blogybių Lietuvoje kaltininkais vadino konservatorius ir socialdemokratus. V. Uspaskichas ne kartą sakė, kad visą nepriklausomybės laikotarpį šalyje klestėjo korupcija ir protekcionizmas. Socialdemokratus jis vadino "laukinio kapitalizmo" kūrėjais. Ar sutinkate su kolegų nuomone?
V.Muntianas: Minėtų partijų valdymo laikotarpio padariniai yra tokie, kad to, kas sakyta apie korupciją ir kitus dalykus, nenuneigsi. Su tuo susijęs šalies valdymas, o nuo šalies valdymo kokybės priklauso, kokie bus padariniai valstybei. Kadangi valdžioje buvo konservatoriai ir socialdemokratai, tai dalis kaltės dėl to tenka jiems. Nesiimčiau kalbėti apie visų šioms partijoms priklausančių narių kaltę, bet manau, kad rezultatai - tai, kas vyksta šiandien - yra tiesiogiai susiję su valstybės valdymu.
Rezultatai, kuriuos šiandien matome mūsų visuomenėje, ko gero, prilygsta laukinio kapitalizmo situacijai. Visuomenės poliarizacija - labai didelė. Ties skurdo riba atsidūrė beveik trečdalis tautos. Tai išties laukinio kapitalizmo situacija.
ELTA: Ir dabar Jūsų partija yra valdančiojoje koalicijoje su tais, kurie "laukinį kapitalizmą" kūrė. Žadėjote permainas, bet niekas iš esmės nepasikeitė: Premjeras - tas pats, Seimo Pirmininkas - tas pats, jų partijoms atiteko dauguma ministrų portfelių, nors jie turi mažiau vietų Seime nei Darbo partija. Tai ko Jūsų partija iš tiesų siekė - permainų ar valdžios?
V.Muntianas: Jeigu kas nors įvardintų kitą išeitį, aš su ja sutikčiau ir galėčiau stoti į to, kuris įvardija, gretas bei kartu su juo siekti kitų tikslų. Šiandien nėra kito būdo realizuoti savo programinių nuostatų, kaip turėti valdžios svertus savo rankose. Su tuo greičiausiai visi sutiks. Todėl mes ir pradėjome nuo programinių nuostatų.
Jūs teisus - mes vieni kitus labai aršiai kritikavome. Ypač aršiai visi kritikavo Darbo partiją. Tačiau kai mes sugretinome savo programines nuostatas su socialdemokratų, kad ir kaip būtų keista, paaiškėjo, kad jos - labai panašios. Ir dėl to mes derybose susitarėme dėl absoliučios daugumos tų tikslų ir siekių, kurie buvo mūsų programoje.
Kai pradėjome gilintis į socialdemokratų ir "valstiečių" programines nuostatas, pamatėme, kad, išskyrus kai kuriuos su valstybės valdymu susijusius dalykus, mūsų tikslai ir siekiai labai panašūs.
ELTA: Partijų programinės nuostatos buvo paskelbtos, kai tik prasidėjo rinkimų kampanija. Jei matėte, kad Jūsų ir Socialdemokratų partijos programos tokios panašios, kodėl per rinkimų kampaniją vieni kitus kritikavote?
V.Muntianas: Jei kas nors girdėjo mano vertinimus ir mano kritiką, tai pastebėjo, kad ji buvo ne dėl programinių nuostatų. Aš visą laiką sakiau tą patį - kad tos programinės nuostatos man tinka, kad jos labai panašios. Tos programinės nuostatos, kurios yra dabartinėje Socialdemokratų partijos programoje, buvo ir ankstesnės Vyriausybės programoje, bet nebuvo įgyvendintos. Tai buvo problema, apie kurią aš kalbėjau.
Žmonės labai panašūs, programinės nuostatos - būtent tokios. Ar jos bus įgyvendintos? Čia buvo problema ir klausimas. Dabar mes žiūrime į tą dalyką dialektiškai ir galvojame, kad mes, dirbdami kartu, padėsime tas programines nuostatas įgyvendinti. Tam mes ir einame į koaliciją bei viliamės, kad, vieni kitiems padėdami, vieni kitus papildydami, vieni kitus kontroliuodami sieksime tų tikslų, kurie buvo mūsų programinėse nuostatose.
ELTA: Darbo partija, eidama į koaliciją su socdemais, atsisakė prieš rinkimus duotų pažadų - keisti Seimo rinkimų sistemą, įtvirtinti parlamentarų atšaukimo mechanizmą, mažinti Seimo narių skaičių. Socialdemokratai, kaip ir Jūs, sako, kad kitais atžvilgiais jūsų partijų programos labai panašios. Peršasi išvada, kad Darbo partijai balsus atidavę rinkėjai nenoromis balsavo už socialdemokratus ir socialliberalus. Nuostatų, kurios jūsų partijas skiria, atsisakėte būtent jūs, o ne jie. Ar nesijaučiate išdavę savo rinkėjus?
V.Muntianas: Iš tikrųjų kiekviename susitikime aš gaudavau klausimą iš auditorijos, iš mūsų rinkėjų: "Kaip čia bus?" Jie matė mūsų tikslų, mūsų siekių panašumą ir sakė: "Tą patį deklaruoja ir socialdemokratai, tai kuo jūs skiriatės ir kur garantijos, kad savo nuostatas, savo tikslus ir siekius jūs realizuosite?".
Aš ir aiškinau susitikimuose su rinkėjais, dėl ko mes esame garantuoti. Bandžiau pateikti savo rinkimų programas, su kuriomis ateidavau pas rinkėjus, bandžiau jų klausti, ar jie gali pasakyti, kurių savo pažadų neįvykdžiau. Tik tuo atveju, jei buvo tokių pažadų, gali kilti abejonių, ar aš, būdamas Seime, nevykdysiu to, ką žadu dabar. Ir dabar esu įsitikinęs, kad mes sugebėsime įvykdyti tai, ką žmonėms žadėjome.
ELTA: Kitaip tariant, Jūs vis dar manote, jog sugebėsite pakeisti Seimo rinkimų sistemą, kaip žadėjote savo rinkėjams?
V.Muntianas: Ne. Seimo rinkimų sistemos keitimo mūsų bendroje programoje nėra.
ELTA: Vadinasi, tam tikrų savo pažadų, kuriuos laikėte vienais svarbiausių, tiesiog ėmėte ir atsisakėte?
V.Muntianas: Na, tai buvo, kaip Jūs pastebėjote, tik tam tikra mūsų programos - nedidelė - dalis. Viena iš tų dalių, kurių buvo labai daug. Ji susijusi su valstybės valdymu, ir tai tik tam tikra valstybės valdymo dalis.
ELTA: Siekiate ministro portfelio naujojoje Vyriausybėje?
V.Muntianas: Jūs klystate. Aš tikrai jo nesiekiu, bet tokia yra koalicijos valia. Pasirinkta mano kandidatūra. Jie gavo mano sutikimą. Jeigu toliau kils klausimas, ar aš siekiu vidaus reikalų ministro posto, tai galiu pasakyti, kad apie šią ministeriją net nesvajojau. Kalbėta apie Susisiekimo ministeriją, ir būtent koalicijos vadovybė, aptarusi visus "už" ir "prieš", pasiūlė kompromisinį variantą, pagal kurį Socialdemokratų partijai priklauso Susisiekimo ministerija ir ten dirbantis ministras, o mūsų partijai siūloma Vidaus reikalų ministerija.
Mano kandidatūra pasirinkta todėl, kad didesnė dalis Vidaus reikalų ministerijos funkcijų yra susijusi su valstybės vidaus valdymu ir savivaldybių reikalais. Tai sritis, kurioje man teko nemažai dirbti ir kurioje aš turiu pakankamai kompetencijos.
Dabar mano kandidatūra pateikinėjama šiek tiek kitaip. Sudaromas įspūdis, kad aš žūtbūt siekiu vidaus reikalų ministro posto, ir jeigu jo negausiu, tai numirsiu arba dar kažkas atsitiks.
ELTA: Buvote siūlomas ir į susisiekimo ministro postą. Kodėl pasirinkta ši sritis?
V.Muntianas: Ta sritis buvo pasirinkta todėl, kad joje aš taip pat turiu patyrimo. Pagal išsilavinimą esu inžinierius statybininkas, nemažai dirbęs vadybos srityje, tvarkęs finansus. Kartu esu savivaldybininkas.
ELTA: Ar nusiviltumėte, jei Jūsų kandidatūra būtų atmesta?
V.Muntianas: Viso proceso nemalonumai ir nuoskaudos yra dėl to, kad viešai pradėtas svarstyti mano padorumo klausimas, kuris, mano supratimu, nekyla, nes nėra buvę nė vieno skandalo ar skandaliuko.
Aštuonerius metus dirbau meru, dirbau su valstybės ir savivaldybės pinigais, prieš tai buvau rajono valdytojas, ir nekilo nė vieno skandalo. Turbūt esu retas Lietuvoje žmogus, kuris turi tokį stažą ir be pretenzijų išdirbo tokį laikotarpį. Negavau nė vieno priekaišto nė iš vienos valstybės institucijos.
Tačiau spaudoje mačiau nuoskaudų sukėlusių kraštutinių vertinimų. Nesuprantu, kaip galima šitaip elgtis. Mano supratimu, padorumas neleidžia to daryti.
O dėl postų, kaip jau minėjau, mano tikslas buvo - pabandyti realizuoti save visai Lietuvai. Mano įsitikinimu, svarbus yra subsidiarumo principas: kuo arčiau žmonių, tuo daugiau valdžios ir pinigų. Tokie mano pagrindiniai siekiai. Jie įrašyti Darbo partijos programoje, prie kurios kūrimo aš nemažai prisidėjau.
