Pasieniečio žūties vietoje pastatytą granito paminklą sukūrė autorių kolektyvas - architektai Leonas Ziberkas, Kęstutis Lupeikis, Marius Morkūnas ir skulptorius Vidmantas Gylikis. Vyriausybė šio paminklo sukūrimo ir pastatymo darbams skyrė 100 tūkst. litų.
Iškilmingame paminklo atidengimo renginyje grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Paminklą pašventino Dieveniškių parapijos klebonas Dominykas Valančiauskas.
Anot pranešimo, paminklo atidengimo iškilmių data pasirinkta neatsitiktinai - 1990-ųjų lapkričio 19 d. buvo pradėta saugoti Lietuvos valstybės siena visuose tuo metu įsteigtuose 64 pasienio kontrolės punktuose.
Po ceremonijos jos dalyviai ir vietiniai gyventojai buvo pavaišinti kareiviška koše ir arbata. Pasieniečiai svečius taip pat pakvietė apžiūrėti netoliese vadinamojoje Dieveniškių kilpoje veikiančią VSAT užkardą, pavadintą G.Žagunio vardu. Ši užkarda atidaryta įamžinant 9-ąsias pasieniečio žūties metines.
Tą pačią dieną ant G. Žagunio kapo, Antakalnio kapinėse, budint pasieniečių sargybai buvo padėta gėlių.
Beginklį Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininką 33-ejų G.Žagunį pasienyje su Baltarusija esančiame Krakūnų poste 1991 metų gegužės 19 dieną nušovė iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti vyrai.
Po mirties G.Žagunis buvo apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiaus, Šaulių žvaigždės ordinais bei Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios ir Medininkų aukų.
1991 metais pasieniečio žuvimo vietoje buvo pastatytas medinis koplytstulpis. 1998 metais G.Žagunio žūties vieta įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip objektas, turintis istorinę vertę.
