Kremliaus lyderis, Amerikai rengiantis smogti atsakomąjį smūgį dėl rugsėjo 11-osios teroro, NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams Briuselyje sakė, kad Maskva galėtų "visiškai kitaip" pažvelgti į NATO plėtrą, jei Aljansas taptų "politine organizacija".
"Jei nesijaustų tokio proceso nuošalyje", Rusija galėtų iš naujo apsvarstyti, ar toliau priešintis tokiems veiksmams, kaip pirmasis Aljanso plėtros etapas 1999-aisiais ir Vakarų kampanijos Jugoslavijoje bei Irake. V.Putinas galbūt siekia reikšmingų nuolaidų plėtojant ypatingus ryšius su NATO, kurie buvo užmegzti 1997 metų pradžioje.
Tačiau jo pozicija neabejotinai sulauks kariškių, kurie vis dar jaučia priešiškumą NATO, opozicijos, bent jau užkulisiuose. Tokiam požiūriui taip pat nepritars Komunistų partija, turinti Valstybės Dūmoje ketvirtį balsų.
Komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas iš karto pasmerkė šias pastabas ir pavadino jas flirtu su NATO. "Mūsų žmonės tokiai politikai negali pritarti, ir Putinas turės už tai atsakyti", - pareiškė jis.
JAV ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas pareiškė, kad V.Putinas jau dabar ruošia prieš NATO nusistačiusius šalies rinkėjus naujam Aljanso plėtros etapui, sprendimą dėl kurio Vakarų lyderiai turėtų priimti per 2002 metų lapkritį Prahoje įvyksiantį viršūnių susitikimą.
"Putinas mano, kad NATO nenusileis (Rusijai) naujo plėtros rato klausimu, ir jis greičiausiai teisus", - sakė V.Kremeniukas.
Pasak jo, V.Putinui "reikia sušvelninti smūgį ir iš anksto atsižvelgti į tokius įvykius (kaip NATO plėtra), kad jie nebūtų suprasti, kaip jo asmeninis pralaimėjimas bei Rusijos pralaimėjimas. Jis turi pasiekti, kad NATO atrodytų kaip draugiška organizacija".
V.Kremeniuko žodžiais, per naują Aljanso plėtros ratą jo narėmis gali tapti ir buvusiai Sovietų Sąjungai priklausiusios Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija, nors Rusija nuo 1999 metų tam atkakliai priešinosi.
Po rugsėjo 11 dieną įvykusių teroro išpuolių Niujorke ir Vašingtone V.Putinas siekė įgyti didesnį vaidmenį, kai priimami sprendimai tarptautiniais klausimais. Praėjusią savaitę Vokietijos parlamente jis vokiškai sakė kalbą, kurioje teigė, kad Rusija nebenori dalyvauti tokioje partnerystėje, kurioje jos prašoma tik patvirtinti svetur priimtus sprendimus.
V.Putino patarėjai skundžiasi, jog Rusija nesulaukia reikiamo atlygio už savo pritarimą pasauliniais strateginiais klausimais. Priešingai, jų teigimu, Europos Sąjunga kliudo Rusijai prekybos srityje, kai Maskva stengiasi sparčiau siekti narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.
"Putinas pasinaudojo rugsėjo 11-osios įvykiais ir jų pasekmėmis, kad parodytų Rusiją, kaip civilizuotos visuomenės narę, turinčią ypatingą statusą", - pareiškė Politinių technologijų centro generalinis direktorius Igoris Buninas.
Pasak jo, daugelis daro prielaidą, "kad Rusijos stojimas į NATO neįmanomas, nes ji tiesiog per didelė ir pernelyg skirtinga. Galbūt šiam požiūriui kai kas priešinasi, tačiau jis (V.Putinas) jį sutriuškino".
I.Bunino teigimu, Rusijos elitas šiuo metu yra linkęs taikstytis su tiesmuku V.Putino vadovavimo stiliumi, nors ir nebūtinai pritaria jo sprendimams.
R Savaime aišku, kad pritardami JAV rengiamam kariniam atkirčiui į rugsėjo 11 dieną įvykusius teroro išpuolius Niujorke ir Vašingtone, per kuriuos žuvo arba tebėra nerasti beveik 6 000 žmonių, V.Putinas ir jo komanda per pastarąsias dvi savaites radikaliai pakeitė savo poziciją.
Iš pradžių Kremlius atsargiai reagavo į JAV raginimus imtis konkrečių veiksmų, kuriant pasaulinę koaliciją jų rengiamam "karui prieš terorizmą".
Rusijos atstovai užsiminė, kad Sovietų Sąjungai priklausiusios Vidurinės Azijos šalys, kuriose Rusijos įtaka tebėra stipri, neturėtų leisti JAV naudotis jų oro erdve ir bazėmis, iš kurių galima rengti atakas prieš Afganistaną.
Vėliau Rusija pareiškė sutinkanti, kad šios bazės būtų naudojamos humanitariniais tikslais, o Uzbekistano prezidentas šią savaitę pareiškė, kad pagrindiniai šalies kariniai objektai bus suteikti Jungtinių Valstijų operacijai.
Savaitinio žurnalo "Ježenedelnyj žurnal" apžvalgininkas Dmitrijus Pinskeris teigė, kad V.Putinas pageidaus gauti konkrečią naudą iš to, kad sušvelnino savo poziciją ir net ragino bendradarbiauti su JAV.
"Putinas nori dviejų dalykų - kad Rusija būtų laikoma civilizuotos Vakarų demokratinės bendrijos dalimi ir kad jos karinė kampanija Čečėnijoje būtų pripažinta ne baudžiamąja ekspedicija, o tokia pačia kova prieš terorizmą, kaip ir Vakarų", - sakė apžvalgininkas.
