„Lietuvai gresia, kaip aš vadinu, „tyli okupacija” ir „finliandizacija”. Prezidento vaidmuo įgyvendinant takoskyrą tarp politinių jėgų bus esminis. Tačiau šį kartą jo komandoje trūksta žmonių, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakytų šiais pamatiniais klausimais. Ir tai kaip reta susilpnina Prezidentūros galias, padidėjo klaidų galimybė”, – teigia V.Radžvilas.
Ir iš tiesų, V.Adamkus, paskyręs asmenį į STT vadovo postą, tik iš žurnalistų sužino, kad Povilas Malakauskas priklauso Tėvynės sąjungai ir netgi dalyvavo Seimo rinkimuose. Prezidentas turėjo patikinti visuomenę, kad priklausymas partijai nekeičia Prezidento sprendimo.
Visai netrukus po šio nesusipratimo kandidatu į Valstybės kontrolieriaus postą Prezidentūroje paties patarėjo Dariaus Gudelio įvardijamas Raimundas Šukys pareiškė, kad prieš tai su juo niekas tokios galimybės nesvarstęs ir nieko nesiūlęs. Pasirodo, R.Šukiui dabar daug malonesnis Seimo nario darbas.
Prieš kurį laiką V.Adamkus tyliai stebėjo, kaip vyksta politikų ir teisėsaugininkų nesusikalbėjimas. Visuomenė netiesiogiai sužinodavo, kad V.Adamkus kalbėjosi telefonu su atsakingais pareigūnais ir aptardavo padėtį. Tokia tyla iš Prezidento pusės labai kontrastavo su tuo, kai vasarą, per olimpines varžybas, V.Adamkus televizorių ekranuose pasirodydavo beveik kiekvieną dieną.
Seimo narys Nikolajus Medvedevas teigia manantis, jog Prezidentūra nėra „susidirbusi”.
„Prezidento vietoje per teisėsaugos ir politikų konfliktą taip pat būčiau tylėjęs ir tyliai stebėjęs, kas vyksta, bei bandęs suprasti. Tačiau tai, kad Prezidentas nežinojo gana svarbių dalykų, atskleidžia, kad jo komanda dirba neveiksmingai. Prezidentas neturi būti vaikščiojanti enciklopedija. Žinynų vaidmenį turi atlikti jo patarėjai. Nors tai – platesnė problema. Apskritai Lietuvoje trūksta žmonių, iš kurių galima būtų sudaryti patikimą ir gerai dirbančią komandą”, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pavaduotojas.
Tam tikrų nesklandumų Prezidentūros veikloje įžvelgia ir politikos apžvalgininkas, Eltos redaktorius Vladas Laučius.
„Prezidentas V.Adamkus lyg ir reiškė nepasitenkinimą, esą žurnalistai per menkai domėjosi jo vizitu į JAV, nors Lietuvos žiniasklaida skyrė daug dėmesio kiekvienam V.Adamkaus susitikimui Jungtinėse Valstijose. Gal patarėjai tiesiog Prezidento apie tai neinformavo, kaip ir apie kandidato į STT vadovus partiškumą, apie kurį V.Adamkus prisipažino nieko nežinąs? Tad drįsčiau tvirtinti, kad nei naujųjų Prezidentūros darbuotojų kompetencija, nei nauji veiklos prioritetai, lyg ir pabrėžti per rinkimų kampaniją, dabar nėra matyti taip gerai, kaip norėtųsi”, – teigė V.Laučius.
„Kartais gali susidaryti įspūdis, jog Prezidentūroje trūksta atsakomybės sričių apibrėžtumo, kurio būta kur kas daugiau per praėjusią Valdo Adamkaus kadenciją”,– sako V.Laučius.
Anot politikos apžvalgininko, per praėjusią V.Adamkaus kadenciją, kai patarėjais dirbo ryškios asmenybės, vertinti buvo lengviau nei dabar, kai apskritai nelengva suvokti, kas Prezidentūroje ką gali pasakyti vidaus politikos klausimais.
Tuo tarpu, N.Medvedevo teigimu, palyginti dvi V.Adamkaus komandas, naujoji teikia vilčių, kad bus dirbama geriau.
„Vis dėlto pirmoji Prezidento komanda buvo silpnesnė. Trumpai tariant, ji nesilaikė taisyklės, kad geriau nedaryti to, ko gali nedaryti. Sunkesnius klausimus palikdavo nespręstus, o kai kur kišdavosi ne į savo sritį ir viską dar labiau supainiodavo”,– teigė penkiolika metų nuo pat valstybės nepriklausomybės atkūrimo politikoje veikiantis N.Medvedevas.
Anot N.Medvedevo, svarbiausios pirmosios kadencijos Prezidentūros klaidos buvo tai, kad nepakankamai buvo rūpinamasi Valstybės saugumo departamentu ir jo veikla. Be to, ankstesnė komanda Prezidentą turėjo geriau informuoti apie nuotaikas, kuriomis gyvena Lietuvos kaimas ir mažesni miesteliai.
Filosofas bei politologas Vytautas Radžvilas sutinka, kad pirmosios kadencijos V.Adamkaus komanda tikrai neišvengė šiurkščių klaidų.
„Bet tai buvo klaidos, padarytos dėl įžvalgumo ir politinės patirties stokos”, – teigia politologas. Jam susidaro įspūdis, kad V.Adamkus šį kartą vadovavosi kiek kitais kriterijais, rinkdamasis komandą, nei praėjusį sykį. „Deja, naujos komandos skirtumai nuo senosios yra naujosios nenaudai”, – teigia V.Radžvilas. „Dabartinės komandos pagrindas – geresni ar blogesni savo srities profesionalai, specialistai. Tačiau jie yra nepolitikai, šiems žmonėms trūksta ideologinės, vertybinės pozicijos, kurios labai prireiks po Seimo rinkimų”, –sako V.Radžvilas.
Panašiai galvoja ir politikas Gediminas Kirkilas.
“Nežinau, gal naujoji Prezidentūra įsidirbs, bet kol kas negalėčiau daug gera pasakyti apie jos darbą”, - sako vienas socialdemokratų lyderių G.Kirkilas. “ Aš labai daug kur nesutikau su ankstesniais Prezidento patarėjais, tačiau jie bent jau turėjo idėjų. Ši komanda idėjų, deja, neturi. O juk viskas priklauso nuo to, ar yra žmonių, generuojančių idėjas. Anksčiau buvo matyti šerdis: liberalizmo idėjos, labai aiškūs užsienio politikos prioritetai. O dabar stiprių moralinių idėjų – tai labai reikalinga Prezidentūrai - nėra”, - sako politikas.
Anot socialdemokrato G.Kirkilo taip atsitiko todėl, kad komanda buvo visiškai atnaujinta. “Atnaujinti komandą reikia taip, kad ji sustiprėtų. Dabar taip neatrodo”, - svarsto politikas.
Pasak G.Kirkilo, Seimas gali būti labai margas. Jei nebus Prezidento iniciatyvos, stabilumo bus mažiau. “Tokiomis sąlygomis labai išaugtų Prezidento vaidmuo, juk reikės užtikrinti vidaus ir užsienio politikos tęstinumą. Nežinau, ar ši komanda tai pajėgi padaryti”, - teigia socialdemokratas.
