"Taip, to nepakako, kad būtų išsaugota jo gyvybė", - pripažino Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Kaimyninės šalies pilietis ligoninėje mirė.
Gydytojai pripažino galėję padėti baltarusiui ir bent jau stabilizuoti jo būklę, kad jis galėtų vykti namo gydytis.
Bet medikų rankas surišo tai, kad už baltarusiui suteiktas paslaugas niekas nebūtų sumokėjęs.
Kaimyninės šalies pilietis ligoninėje buvo gydomas tik vaistais.
Jeigu baltarusis būtų apsidraudęs, gydytojai būtų galėję jam taikyti daug sudėtingesnes gydymo priemones, gal net atlikę operaciją.
"Tokia pagalba kainuoja nemažai pinigų, - aiškino P.Šerpytis. - Todėl panašiais atvejais galime suteikti tik minimalią medicinos pagalbą".
Taip elgtis medikai ėmėsi po kelių atvejų, kai, suteikę neapsidraudusiam svetimos valstybės piliečiui pagalbą, neatgaudavo pinigų.
Tokių atvejų yra turėjusi kiekviena skubią pagalbą teikianti ligoninė.
Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje trijų dienų gydymo kursas įvertintas 1600 arba 2400 litų - pinigų suma priklauso nuo ligonio būklės sudėtingumo.
Tokią sumą sumoka Teritorinė ligonių kasa už apdrausto šalies piliečio gydymą.
Jeigu į Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių patenka užsieniečių, jie patys arba juos apdraudusios draudimo bendrovės moka pagal tai, kokios paslaugos jiems buvo suteiktos.
Baltarusio šeima avansu į ligoninės kasą buvo sumokėjusi 100 litų.
"Jei į ligoninę patenka neapsidraudęs užsienietis, kuriam reikalinga būtinoji pagalba, ji teikiama be jokių išlygų. Tik po to, kai pagalba yra suteikiama, turi būti sprendžiami mokėjimo už paslaugas klausimai", - aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Užsienio ryšių ir Europos integracijos skyriaus viršininkas Viktoras Meižis.
