Pasisako už madingą naująjį viešąjį administravimą. Teigiama, jog „atėjo laikas kokybiškai naujai politikai, naujai valstybės vadybai“. Akcentuojama valstybės institucijose dirbančių žmonių kompetencija bei sąžiningumas, taip pat atsakomybė už priimtus sprendimus.
Pateikiami konkretūs siūlymai iš esmės reformuotų politinę ir teisinę Lietuvos sistemą. Siūloma „pakeisti valstybėje rinkimų sistemą: visus Seimo narius rinkti vienmandatėse apygardose, įvesti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus, o savivaldybių tarybų narius rinkti pagal mišrią rinkimų sistemą“, „priimti Seimo nario, mero, seniūno atšaukimo įstatymą“, „panaikinti apskritis, jų funkcijas perduodant savivaldybėms“, „išplėsti savivaldybių ūkinį ir finansinį savarankiškumą“, „seniūnijoms suteikti savarankiškos institucijos statusą su nuosavu biudžetu“, „pakeisti referendumo įstatymą, sumažinant referendumui surengti reikiamą parašų skaičių nuo 300.000 iki 200.000“, „parengti Konstitucijos pataisą, kuria būtų sumažintas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių piliečių skaičius nuo 50.000 iki 30.000, o jų teikiami įstatymų projektai negalėtų būti atmesti mažiau negu 2/3 balsų nuo bendro visų Seimo narių skaičiaus“.
Sveikintinos tokios priemonės, kaip tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai, apskričių panaikinimas. Tai sustiprintų piliečių ir savivaldos galias, sumažintų administracinių lygių skaičių ir pašalintų apskritis, kurių būtinybė abejotina. Tačiau svarbiausios siūlomos priemonės dėl Seimo rinkimų sistemos reformos sukurtų prielaidas dar labiau stiprėti asmeniniams politikų interesams ir siauroms interesų grupėms bei jų poveikiui valstybės politikai. Tai pasakytina ne tik apie Seimo rinkimų sistemos keitimą, bet ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą, kuris nesusiejamas su atskaitomybės ir kontrolės priemonėmis. Tai prieštarauja vienam svarbiausių Darbo partijos tikslų – šalinti interesų grupių įtaką ir korupciją. Taigi trūksta nuoseklumo. Pilietinės visuomenės ugdymui skirtos priemonės – parašų skaičiaus, reikiamo referendumui surengti, sumažinimas – gali duoti priešingą rezultatą – neatsakingus populistinius sprendimus.
A.Brazausko ir A. Paulausko koalicija
Vienas pagrindinių šūkių – ekonominė demokratija ir gerovė visiems. Tarp pagrindinių klausimų darbotvarkėje įvardinamas biurokratizmo įveikimas. Deklaruojamas siekis didinti viešojo administravimo kompiuterizaciją. Įvardinami tokie pagrindiniai tikslai: „sukurti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, padidinti valstybės tarnautojų atsakomybę, užkirsti kelią biurokratizmui, padidinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą.“
Dauguma siūlomų priemonių yra susietos su koalicinės vyriausybės vykdyta programa, kurioje numatyta lėta, pernelyg nuosaiki ir dažnai gana formalistinė vešiojo administravimo reforma. Kaip ir kitų partijų programose, akcentuojama valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, nors nepaaiškinama, kaip šis principas turėtų būti praktiškai įgyvendinamas, ir siekis suteikti daugiau galių savivaldai, nors galių sutelkimas nesusietas su atskaitomybės priemonėmis.
Tėvynės Sąjunga
Viešojo administravimo reformai šios partijos programoje skiriama daugiau dėmesio nei daugelyje kitų partijų ar koalicijų programose. Tiesa, ši programa išsiskiria dar ir Rusijos grėsmės Lietuvos politinei sistemai akcentavimu. Taip pat pasisakoma prieš korupciją, siūlant ją mažinti gana drastiškomis politinės reklamos draudimo priemonėmis. Programoje siūloma diegti strateginio valdymo principus, debiurokratizuoti valstybę ir didinti jos veiklos efektyvumą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Nepamirštama paminėti naujojo viešojo administravimo metodų. Vienas iš svarbiausių sveikintinų siūlymų – „biurokratijos saulėlydžio“ programa, kuria toliau būtų mažinamas valstybės funkcijų skaičius, jas privatizuojant, naikinamas dubliavimasis, atsisakoma nereikalingų institucijų ir procedūrų bei gerinamos sąlygos konkurencijai. Viena iš inovacijų – siūlomas „sėkmės rodiklių“ nustatymas ir orientavimasis į juos valstybės valdymo srityje. Kaip ir kitos partijos pasisako už savivaldos stiprinimą, pateikiant nemažai konkrečių siūlymų (pvz., tiesioginiai merų rinkimai).
Viena iš išsamiausių ir pažangiausių programų valstybės valdymo srityje. Daugelis siūlymų prisidėtų prie valstybės valdymo efektyvumo didinimo, piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimo, iš dalies ir korupcijos mažinimo. Tačiau abejotina, ar savivaldos galių, ypač fiskalinių, stiprinimas, nesusiejant to su atskaitomybės bendruomenės nariams stiprinimu, yra sveikintinas ir nesustiprins prielaidų korupcijai.
Liberalų ir centro sąjunga
Kaip ir kitos partijos, kritikuoja biurokratizmą, korupciją, pasitikėjimo valstybe ir žmonių iniciatyvos žlugdymą. Programoje siūloma akcentuoti valstybės paslaugų vartotojų poreikius, supaprastinti administravimo procedūras, naikinti dubliavimąsi, atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, mažinti dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių, spartinti gyventojų prašymų svarstymo laiką, diegti veiksmingą valstybės tarnautojų atskaitomybės ir motyvacijos sistemą.
Sveikintini siūlymai dėl valstybės funkcijų mažinimo ir orientacijos į paslaugų klientus, nors ir neaišku kaip praktiškai šios priemonės bus įgyvendintos. Taip pat teigiamai vertintini siūlymai dėl viešųjų paslaugų kompiuterizavimo ir platesnio interneto naudojimo.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS)
Vienas iš svarbiausių akcentų – savivaldos institucijų galių didinimas. Programoje teigiama, jog “vidaus politikoje VNDS stengsis įtvirtinti svaresnį regioninių ir vietos savivaldos institucijų vaidmenį priimant sprendimus, kuriais siekiama decentralizuoti resursų valdymą, ir efektyvesnės ES bei valstybės paramos atsiliekantiems regionams.“ Taip pat akcentuojamas viešumas bei išankstinis naujų teisės aktų aptarimas su visuomene.
Pateikiami tinkami prioritetai – decentralizacija, viešumas ir konsultavimasis su visuomene dėl naujų sprendimų, tačiau priemonės nedetalizuojamos arba jų trūksta. Tai ypač pasakytina apie didesnį savivaldos institucijų atskaitingumą, kuris, kaip įprasta daugelyje programų, yra užmirštamas, nors siūlomas galių koncentravimas. Be atskaitingumo ir kontrolės priemonių, galių didinimas savivaldoje sustiprina prielaidas korupcijai.
R. Pakso koalicija
Šioje programoje valstybės valdymo sistemos reformos klausimai neabejotinai užima svarbiausią vietą (skirtingai nei ekonominės politikos reikalai). Dominuoja siūlymai radikaliai keisti galias tarp Lietuvos politinių institucijų, stiprinant prezidento institucijos galias, keisti rinkimų sistemą, tuo silpninant partijų svarbą Lietuvos politinėje sistemoje. Siūloma priimti ilgalaikę valstybės raidos strategiją, tačiau neaišku, kuo ji būtų geresnė už veikiančias dabar ir kaip būtų prižiūrimas jos laikymasis. Siūloma aiškiai apibrėžti atskaitomybės ir kompetencijos ribas tarp institucijų, nors neaišku, kaip tai būtų daroma. Deklaruojami tinkami ir sveikintini principai – įstatymo viršenybės, skaidrumo, veiksmingumo ir efektyvumo. Tačiau siūlomi konkretūs politinės ir teisinės sistemos pakeitimai neatitinka minėtų principų ir sudaro sąlygas koncentruoti galią ir ja piktnaudžiauti, skatina neatsakingus populistinius veiksmus, sukuria daug neapibrėžtumo rinkoje. Siūloma stiprinti savivaldą, tačiau nenumatomos atskaitomybė priemonės.
Kaip ir Darbo partijos programa, ši pasižymi noru radikaliai reformuoti Lietuvoje esančią politinę ir valstybės valdymo sistemą. Nors deklaruojami teisingi principai, tačiau siūlomos konkrečios priemonės sukeltų priešingą poveikį – suardytų nusistovėjusius tarpinstitucinius ryšius, sujauktų atsakomybę ir kontrolės priemones, sukeltų neapibrėžtumą rinkoje, sumažintų valdymo sistemos skaidrumą. Išskyrus siūlymą tiesiogiai rinkti merus, daugelis kitų siūlymų stiprinti savivaldos galias sustiprintų korupcijos sąlygas, nes nenumatytos atitinkamos atskaitomybės priemonės, o viešumo priemonių, t.y. tiesioginio piliečių dalyvavimo greičiausiai neužtektų kontroliuojant savivaldos institucijas.
Centro partija
Pasisakoma už valdžių atskyrimą, savivaldos stiprinimą, Lietuvos administracinio suskirstymo optimizavimą. Tačiau kadangi konkrečios priemonės nesiūlomos, sunku vertinti minėtų nuostatų poveikį.
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga
Nei prioritetų, nei konkrečių priemonių valstybės valdymo srityje programa nenumato. Tačiau atsakymuose į klausimyną siūloma konsoliduoti vykdomosios valdžios instituciją, mažinti rinką kontroliuojančių institucijų skaičių, depolitizuoti teisėtvarkos institucijas.
Lietuvos krikščionių demokratų partija
Subsidiarumas, kuriuo akcentuojama savivaldos ir bendruomenių svarba, minimas kaip vienas iš svarbiausių principų. Teigiama, kad valdžia turi tarnauti visuomenei. Pasisakoma prieš populistinius siūlymus keisti valstybės valdymo sistemą ir akcentuojamas stabilumas. Konkrečių priemonių nesiūloma.
Lietuvių tautininkų sąjunga
Akcentuojama Tauta kaip valstybės pagrindas ir piliečio atsakomybė. Siūlo stiprinti Seimo teisėkūros galias ir jo galias vyriausybės atžvilgiu, nors neaišku kaip tai turėtų būti daroma. Propaguojant viešojo administravimo reformas pasisakoma už valdžios sprendimų skaidrumą ir viešųjų interesų atskyrimą nuo asmeninių.
Lietuvos lenkų liaudies partija
Pasisako už aiškų valdininkų atsakomybės ir kompetencijos nustatymą, kovą su korupcija, valdininkų tarnavimą piliečių interesams.
Daugiausia dėmesio valstybės valdymo reformai skiria Tėvynės Sąjunga ir Liberalų ir centro sąjunga, kurios pateikia nemažai konstruktyvių siūlymų, kuriais būtų didinamas valstybės institucijų darbo efektyvumas, skaidrumas, mažinamos prielaidos korupcijai, tinkamiau naudojami valstybės finansai. Kita vertus, iš visų partijų radikalumu išsiskiria Darbo partija ir R. Pakso koalicija, kurių siūlymų dėl Seimo rinkimų ir valstybės institucijų tarpusavio santykių reformos įgyvendinimas smarkiai padidintų asmeninių ir siaurų interesų grupių įtaką politikai, sumažintų skaidrumą. Nors dauguma partijų deklaruoja teisingus prioritetus – skaidrumą, atskaitomybę, didesnį konsultavimąsi su visuomene, tačiau dalis siūlymų jiems prieštarauja arba, kaip savivaldos galių didinimo atveju, trūksta siūlymų dėl atskaitomybės didinant institucijų galias.
