Taip penktadienį konstatavo Teisėjų garbės teismas. Už Teisėjų etikos ir drausmės kodekso pažeidimą Kauno teisėjui skirtas griežtas papeikimas.
B. Liatuko drausmės bylos aplinkybes išanalizavęs Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, nuteistąjį E. Ašmoną iš įkalinimo įstaigos paleisdamas lygtinai, šiam neatlikus paskirtos nustatytos laisvės atėmimo bausmės, buvo neatidus, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į jos faktines aplinkybes, taikydamas įstatymą, nesivadovavo aiškiais faktiniais bylos duomenimis.
Tai vertintina kaip akivaizdžiai aplaidus teisėjo pasirengimo nagrinėti ir kruopščiai bei atidžiai išnagrinėti bylą pareigos atlikimas, praneša Nacionalinė teismų administracija (NTA).
„Tokiais savo poelgiais teisėjas B. Liatukas pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui. Priimant sprendimą, atsižvelgta į tai, kad B. Liatukas savo veiksmus vertina savikritiškai, gailisi dėl jų, bei į tai, kad jo padarytą pažeidimą iš dalies sąlygojo ir kitų teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių išsakyta įstatymui prieštaraujanti pozicija“, – skelbdamas sprendimą sakė Teisėjų garbės teismo pirmininkas Antanas Simniškis.
„Aš niekuo nesididžiuoju – negerai gavosi, ačiū Dievui, kad žmogus grąžintas į pataisos namus, teisingumas atstatytas. Jeigu liksiu dirbti, žinosiu, kad ir viršelį reikia, o ne tik bylą skaityti“, – yra sakęs teisėjas B. Liatukas, pripažinęs, kad neskaitė visos žudiko bylos.
Bylos duomenimis, praėjusių metų lapkričio 19-ąją B. Liatukas patenkino Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą ir nuteistąjį E. Ašmoną lygtinai paleido iš laisvės atėmimo vietos, nors E. Ašmonas buvo teistas du kartus – kartą dėl nužudymų, o kitą kartą – dėl dokumento suklastojimo (tai jis padarė įkalinimo įstaigoje, kai perrašė areštuotą turtą).
