aA
Jei Seimo rinkimai būtų vykę spalio pabaigoje, rinkėjų valia prie įstatymų leidybos būtų stoję tik keturių politinių partijų atstovai.
Apklausa: Seime pakaktų keturių partijų atstovų
© Reuters/Scanpix

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 20–30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose dalyvautų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų balsuotų už Socialdemokratų partiją – 19 proc.

Antroje vietoje pagal populiarumą spalio mėnesį būtų buvusi Darbo partija. Jai pirmenybę būtų teikę 15 proc. apklaustų rinkėjų.

11 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių ketino paremti partiją „Tvarka ir teisingumas“.

Paskutinieji Seimo mandatų dalybose liktų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, kuriuos savo balsais būtų parėmę 6 proc. rinkėjų.

Kitoms politinėms jėgoms – vienoms daugiau, kitoms mažiau, trečioms beviltiškai daug – būtų pritrūkę elektorato balsų norint perkopti 5 proc. barjerą. Tokią privalomą ribą nustato Seimo rinkimų įstatymas.

Už Seimo „borto“ būtų likusios abi liberalų partijos. Spalio mėnesį už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ir Liberalų ir centro sąjungą būtų balsavę po 4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Tiek balsų būtų pelniusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Už Krikščionių partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą bei partiją „Jaunoji Lietuva“ atiduoti savo balsus buvo nusiteikę po 2 proc. apklaustųjų.

Kitas partijas būtų palaikę apie vieną procentą ar dar mažiau potencialių rinkėjų.

Per mėnesį nuo rugsėjo apklausos 2 procentiniais punktais padidėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ palaikymas. Tiek pat sumažėjo Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio rėmėjų.

Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų visuomenės nuomonės apklausoje negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.