Šiuos klausimus R. Šimašius ketvirtadienį aptarė diskusijoje su įvairių sričių specialistais.
„Daugybė Lietuvos piliečių, daugiausia pagal tautybę lietuviai, sudarę mišrias santuokas ar emigravę, įklimpsta į dideles problemas. Tarkime, lietuviška pavardė dėl kokių nors priežasčių buvo transkribuota, išversta į rusų kalbą, po to norima išsiimti lietuvišką dokumentą ir pagal keitimo problemas pavardė tampa nebe pirmąja versija, bet kažkokiu keistu trečiu variantu“, - po diskusijos žurnalistams sakė R. Šimašius.
Pasak ministro, už užsieniečių ištekančios moterys dažnai turi rinktis – meilė vyrui ar Lietuvai.
„Už užsieniečio, tarkime, dano ar anglo ištekėjusiai moteriai tenka pasirinkti, ką ji labiau myli - Lietuvą ir nori likti Lietuvos piliete, ar vyrą, ir nori paimti jo pavardę, kaip užrašyta jo dokumentuose. Iš realybės žinome, kad, deja, labai daug žmonių, nors ir būdami Lietuvos patriotais, atitolsta nuo Lietuvos ir pasirenka ne Lietuvos pilietybę“, - aiškino R. Šimašius.
Jo teigimu, tokios pat problemos kyla su vaikais. Tarkime, vaikas gimsta mišrioje santuokoje, kur vyras vokietis, o moteris lietuvė - kartais tokiose situacijoje neįmanoma pasiekti, kad vaikas gautų tėvo pavardę ir būtų Lietuvos pilietis.
„Mano pagrindinis susirūpinimas, kad Lietuvos piliečiai neturėtų būti priešpastatomi prieš pasirinkimą, ką jie myli labiau – Lietuvą ar savo artimuosius. Iš tikrųjų tai neturėtų prieštarauti vienas kitam“, - mano R. Šimašius.
Prie Smetonos rašė laikraščiuose
Pasak R. Šimašiaus, pokalbyje su specialistais vyravo mintis, kad diskusijose dėl pavardžių reikia „truputį nuleisti garo“ ir šnekėti apie labai praktines problemas. Teisingumo ministras apgailestavo, kad ir visuomenė, ir politikai nesuvokia problemos masto.
R. Šimašius atmeta prielaidas, kad raidžių q, w ir x įteisinimas pavardėse naudingas lenkų tautinei mažumui. Ministras tikina, kad problema daugiau kyla Lietuvos piliečiams, o ne lenkams, kaip bando pateikti lenkų ar lietuvių nacionalistai.
„Šių raidžių vartojimas išspręstų Lietuvos žmonių, o ypač emigrantų ir turinčių mišrias santuokas, jų vaikų labai praktines problemas. Aišku, daliai žmonių kiltų keblumų, kaip perskaityti tas raides, nes mokykloje to nemokė, o užsienio kalbomis irgi ne visi kalba. Kita vertus, prie Smetonos, prieš karą, taip būdavo rašoma laikraščiuose, ir žmonės perskaitydavo. Gal jie buvo daugiau išsilavinę, negu dabar arba labiau integravęsi į tarptautinę erdvę. Galbūt, bet aš dabar nedrįsčiau apie tai spekuliuoti“, - klausiamas asmeninės nuomonės, dėstė R. Šimašius.
Jis priminė lietuvių kalbos mokslininkų poziciją – dauguma jų aiškina, kad asmenvardžiai – ne kalbos dalykas.
DELFI primena, kad maždaug prieš pusantrų metų parlamentarai atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutikę net grąžinti tobulinti. Seimo nariai prieš balsuodami dėl siūlymo leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis piktinosi, kad ilgainiui gali būti pereita ir prie hieroglifų ar arabiškų rašmenų ir siūlė visai atsisakyti tokių raidžių kaip ą ar š.
Vyriausybė liko prie savo pasiūlymo w, x ir q įteisinti, tačiau iki šiol į Seimą su naujais pasiūlymais nesikreipė.
