aA
Nepraėjo nė mėnuo nuo Artūro Zuoko išrinkimo Vilniaus meru ir net už ji balsavę sostinės savivaldybės tarybos nariai pašiurpo nuo tokių jo veiklos metodų bei mastų. Jau šiandien reikia ieškoti atsakymo į klausimą, kas gali sustabdyti A. Zuoką, jeigu tokia jo veikla, galimai aptarnaujant savo ir grupės draugų interesus, įgaus pagreitį.
Alvydas Medalinskas
Alvydas Medalinskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Teisėsauga iki šiol A. Zuokui buvo gailestinga: jis buvo nuteistas tik už vieną mažytį ,,abonento“ veiklos epizodą, bet dabar gal ir jos akys atsimerks.

Ką blogo padarė A. Zuokas? Juk pradėjo taip gražiai: paskelbė, kad įjungs šviesas Vilniaus gatvėse, kur ankstesnis meras Vilius Navickas buvo įvedęs taupymo režimą. Žadėjo išvalyti visas gatves ir net pozavo kartu su kiemsargiu, rodydamas rūpestį jo darbo sąlygomis. Iškabino sostinės namų laiptinėse skelbimus, ragindamas gaudyti rūkalius kiemuose ir net pareiškė, kad važiuos į Astravo miestą Baltarusijoje įkalbėti vietinio mero nestatyti ten atominės elektrinės, nors meras tokių dalykų nesprendžia.

Tačiau ko nepadarysi vardan viešųjų ryšių, kuriuos A. Zuokas yra įvaldęs puikiai. Kaip ir pažadų meną. Pavyzdžiui, kiekvienam Vilniaus gyventojui duoti 6,5 tūkst. litų atlyginimą, nors ne nuo mero tai priklauso. Jis taip pat pažadėjo, kad nuo jo darbo dienos pradžios žmonių patogumui savivaldybės pareigūnai darbuosis iki 20 val. vakaro, taip ir nepaaiškinęs, iš kokių lėšų bankrutuojanti Vilniaus savivaldybė mokės už jų viršvalandžius. O gal šie pareigūnai pasiryžę iki vėlaus vakaro dirbti savo iniciatyva ir entuziazmu?

Praėjo nedaug laiko ir kai kurie A. Zuoko pažadai ėmė bliūkšti kaip muilo burbulai. Visų pirma DELFI išsiaiškino, kad jokie sostinės pareigūnai iki 20 val. nedirba. Antra, po garsių pareiškimų apie tai, kad sieks įkalbėti Astravo merą nestatyti atominės elektrinės Vilniaus miesto pašonėje, šios kelionės A. Zuokas atsisakė. Bet tyliai. Kad neišgirstų tie, kurie girdėjo jo pažadą rūpintis Vilniaus gyventojais dėl atominės elektrinės keliamo pavojaus. Ir visiškai neaišku, kada naujasis Vilniaus meras tęsės pažadą visiems sostinės gyventojams duoti 6,5 tūkst litų algą bei pigesnę energiją.

Nemažai apie nusiteikimą darbui savivaldybėje gali pasakyti ir tai, kad vicemeru tapęs Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, atsisakė Seimo nario mandato ir kelis kartus didesnės algos. Kas jis: idealistas ar žmogus, kuriam vicemero alga tik arbatpinigiai, kaip, matyt, ir merui?
Alvydas Medalinskas

Bet paskutiniuose pažaduose slypėjo tai, nuo ko A. Zuokas pradėjo savo tikruosius darbus sostinės mero kėdėje ir kurie visiems parodė, kad ,,abonentas“ niekur nedingo. Jis tik pradeda veiklą, rengdamas placdarmą savo darbams. Šiuose darbuose pažadai ,,Rubikonui“ turbūt svarbiau už pažadus rinkėjams. Bet visko jis negalės nudirbti vienas be paklusnios, gerai apmokamos komandos. Todėl, sulaukęs pirmųjų savivaldybės tarybos posėdžių, nuo to ir pradėjo.

Visų pirma, paskyrė į labai atsakingas sostinės administracijos direktoriaus pareigas arba, tiksliau pasakius, savo dešiniąja ranka, seną bendražygį iš ankstesnio darbo Vilniaus valdžioje, kartu sukurto judėjimo ,,Taip“ aktyvistą Valdą Klimantavičių. Tą patį V. Klimantavičių, kuris kartu su A. Zuoku jau ir anksčiau dirbo administracijos direktoriumi. Ant jų abiejų sąžinės turėtų gulti tamsūs darbai, tada valdant sostinės savivaldybę. Šis asmuo taip pat vadovavo ir sostinės savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai.

Taip buvo suformuota valdžios Vilniuje piramidė, į kurią dar anksčiau įsijungė ir vicemerai, iš kurių vienas, matyt, gali būti laikomas ,,Rubikono“ žmogumi. Nemažai apie nusiteikimą darbui savivaldybėje gali pasakyti ir tai, kad vicemeru tapęs Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, atsisakė Seimo nario mandato ir kelis kartus didesnės algos. Kas jis: idealistas ar žmogus, kuriam vicemero alga tik arbatpinigiai, kaip, matyt, ir merui?

Šią savaitę į valdžios piramidę įsiliejo ir kitas buvęs sostinės savivaldybės pareigūnas Gintaras Tamošiūnas. Jam A. Zuokas suteikė iš karto žadėtą visiems vilniečiams 6,5 tūkst. litų atlyginimą kartu su priedais. Ir tokius žingsnius žengė savivaldybės valdžia, kurios biudžetas yra ant bankroto ribos. Gal tuo norėta parodyti, kad saviems A. Zuokas linkęs tęsėti pažadus. O gal, kad jam yra nusispjauti į viešąją nuomonę, kuriai šis savivaldybės sprendimas pasirodė skandalingas ir labiau besivadovaujantis lovio draugų principu nei visų vilniečių interesais.

Bet ir tai dar buvo tik pati pradžia. Jau pirmųjų balsavimų metu sostinės taryboje A. Zuokas ir jo komandos nariai apgavo kitus politikus ir taip prastūmė ne mažiau skandalingą nuostatą, kad dabar į savivaldybės tarybą galės keliauti ir sprendimai, patvirtinti tik vieno komiteto pirmininko balsu. Iš tikrųjų, kam reikalingi kitų savivaldybės narių balsai, jeigu pakanka tik ištikimo A. Zuokui kurio nors savivaldybės komiteto pirmininko teikimo.

Pagaliau išaušo lemiamų sprendimų valanda. Galima ginčytis, ar A. Zuokas atėjo tik atidirbti ,,Rubikono“ interesams, ar jis turi ir dar kitų toli siekiančių planų, pavyzdžiui įbesti kuoliukus Gugenheimo muziejaus statybai, kurio net ir statyti nereikėtų. Svarbu tik, kad valstybė ar Vilniaus savivaldybė iš savo kišenės sumokėtų pinigus, kad būtent tame sklype būtų galima statyti šį muziejų. O pinigai tada, matyt, nukeliautų A. Zuokui žinomiems asmenims.

Galbūt naujasis Vilniaus meras turi ir ypatingų interesų Gedimino kalno papėdėje, kur buvo trumpam įtikinęs net Kultūros ministerijos vadovus keisti šios teritorijos statusą, kad galėtų pradėti statybas kol kas dar tik išsinuomotame plote. Kas žino, kokie dar planai verda ,,abonento“ galvoje, bet, matyt, neatsitiktinai pirmieji rimti žingsniai padaryti ,,Rubikono“ naudai ir atsiskleidė naujosios Vilniaus valdžios įžūlumo mastai bei apetitas.

Stojant į Europos Sąjungą, kažkas iš Baudžiamojo kodekso rengėjų pasinaudojo Briuselio raginimais liberalizuoti bausmių politiką ir taip sutvarkė šį mūsų įstatymą, kad dabar praktiškai nėra galimybių „baltąsias apykakles“ pasodinti už grotų.
Alvydas Medalinskas

Kaip vakar rašė  DELFI, „Vilniaus Energiją“ pasiūlyta atiduoti dukterinei „Dalkia“ įmonei, kurios kapitalas yra tik 37 eurai. Pradžioje šiam sprendimui savivaldybės taryba pasipriešino, tačiau paskelbus pakartotinį balsavimą, pavyko rasti papildomus du balsus ir sprendimas buvo priimtas. Kaip šie balsai atsirado per tokį trumpą laiką, tai jau, matyt, turėtų išsiaiškinti STT. Kaip ir tai, kokia yra tų persigalvojusių savivaldybės deputatų balsų kaina.

Kyla klausimas, ką turėtų tokiu atveju daryti valstybė ir jos piliečiai, matydami, kad sostinės savivaldybės vairas pakliuvo į rankas asmenims, kurių veikla jau šiandien primena greičiau nusikalstamos grupuotės veiklą nei valdžios darbą piliečių labui. Žinoma, kad bet kuri valstybė turi rasti būdų tokią veiklą sustabdyti, o jos organizatorius įvertinti įstatymo tvarka. Juk negali būti taip, kad į valdžią išrinkti asmenys dirbtų be jokios atsakomybės.

Bet problema yra tokia, kad įstatymai leidžia asmenis, pakliuvusius už įvairius blogus darbus, būnant valdžioje tik pabarti. Taip, kaip jau ir nutiko A. Zuokui bei kitiems ,,Drėmos operacijos“ dalyviams iš ,,Rubikono“. Už savo veiklą jie gavo lygtinai ir jų teistumas pasibaigė, todėl, jei vėl pakliūtų jie ir vėl greičiausiai būtų tik pabarti.

Stojant į Europos Sąjungą, kažkas iš Baudžiamojo kodekso rengėjų pasinaudojo Briuselio raginimais liberalizuoti bausmių politiką ir taip sutvarkė šį mūsų įstatymą, kad dabar praktiškai nėra galimybių ,,baltąsias apykakles“ pasodinti už grotų. Seime sukurta darbo grupė, rengianti naują Baudžiamojo kodekso redakciją, bet jos priėmimas gali gerokai užsitęsti.

Visko A.Zuokas negalės nudirbti vienas be paklusnios, gerai apmokamos komandos. Todėl, sulaukęs pirmųjų savivaldybės tarybos posėdžių, nuo to ir pradėjo.
Alvydas Medalinskas

Būtina priimti Seime bent tas šio teisinio akto pataisas, kurios leistų atimti laisvę ir iš aukšto rango pareigūnų, politikų, padariusių sunkius ekonominius nusikaltimus, įvykdžiusius tamsius sandėrius, grubiai pažeidusius viešųjų pirkimų įstatymą. Ir tai reikėtų padaryti nedelsiant. Ne taip svarbu, prieš kurį suįžūlėjusį nuo nebaudžiamumo pareigūną ar politiką toks įstatymas atsisuks, tačiau tai būtų tikrai veiksminga prevencinė priemonė. Ir aišku, būtų labai svarbu, kad valstybės tarnybos įvertintų, ar pakliuvusieji į savivaldybių valdžią politikai, jų šeimos nariai gyvena pagal pajamas.

Be to, mūsų valstybėje veikia įstatymas, leidžiantis įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybėse, jeigu jos šiurkščiai pažeidžia Konstituciją ir įstatymus. Suprantama, kad šis įstatymas buvo priimtas visų pirma siekiant apsisaugoti nuo autonomijų kūrimo Lietuvos teritorijoje. Bet kyla klausimas, ar galimai neteisėti savivaldybės vadovybės veiksmai taip pat turėtų būti laikomi šiurkščiais Konstitucijos ir įstatymų pažeidimais, ypač, kai žmonės supranta, kad dėl to gali būti neteisėtai išdalintas mūsų visų turtas bei pasipelnyti šioje operacijoje dalyvaujantys asmenys. Galbūt reikėtų išnagrinėti šio įstatymo taikymo praktiką tokių šalies savivaldybių atžvilgiu, kurių valdžia elgiasi kaip organizuotos nusikaltėlių grupės ir rūpinasi tik savo asmeniniais bei grupiniais, o ne visų piliečių teisėtais interesais.

Tačiau, kad visa tai įvyktų reikia imti ir pasakyti: gaudyk vagį. Būtent šituo šūksniu senais laikais miestų gatvėse buvo gaudomi tie, kas kėsinosi į kitų turtą, kaip dabar galimai kėsinasi į mūsų turtą sostinės valdžios atstovai. Išgirdę tą šūksnį, vagį imdavo gaudyti visi ir nenurimdavo tol, kol jį sučiupdavo.

Žvelgiant į pastaruosius Vilniaus valdžios veiksmus, galbūt jau reikia pratintis prie minties, kad netrukus ir čia reikės gaudyti vagį, o tam turi būti parengtos visos valstybėje esamos priemonės ir pastangos. Kas žino, gal reikės ir mums visiems susirinkti prie sostinės savivaldybės pastato ir padėti išprašyti iš ten tik savo naudos siekiančius asmenis. Turime visi suprasti, kad teisinės demokratinės valstybės kūrimas nėra tik valstybės institucijų reikalas. Tokią valstybę turėsime, kai parodysime nepakantumą tiems, kam tokios valstybės nereikia ir vieningai sieksime užsibrėžto tikslo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.