Vardindamas šias aplinkybes J. Gaudutis teigė, kad "Šiaulių plento" vadovas Alfonsas Armalas savo turėtas "Žemaitijos kelių" akcijas A. Gumbiui abiejų šalių susitarimu pardavė 2003 m. birželį pasirašius dvišalę sutartį.
Šiuo atveju jokio spaudimo, pasak J. Gaudučio, nebuvo daroma. J. Gaudutis sakė ketinąs bylinėtis teisme dėl garbės ir orumo įžeidimo, nes jis pats minimas Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, kaip neva daręs spaudimą dėl "Žemaitijos kelių" akcijų perleidimo.
Komisijos išvadoje yra minimi liudytojų A. Armalo ir Romo Matiuko parodymai, jog advokatas J. Gaudutis, prieš pasirašant "Žemaitijos kelių" akcijų pardavimo sutartį, yra sakęs A. Armalui, kad "yra visokių priemonių, ateina, tikrina visokios komisijos", užsiminęs, kad A. Armalo sūnus dirba prokuratūroje, kad "jis gali paslysti, būna gyvenime visokių peripetijų".
J. Gaudutis, penktadienį liudydamas teisme, neigė kalbėjęs tokius žodžius ir tikino, kad esą juo labiau nebūta ir jokio Prezidento R. Pakso spaudimo dėl "Žemaitijos kelių" akcijų pardavimo. "Mano veiklos sferoje sudarant ir pasirašant šias sutartis nebuvo jokio Prezidento intereso", - teigė J. Gaudutis.
Tuo tarpu Seimo atstovas Raimondas Šukys tvirtino, jog penktadienį pateikti J. Gaudučio parodymai nepaneigė Prezidentui keliamų kaltinimų. R. Šukio teigimu, J. Gaudučio parodymai, esą spaudimo ir įtakos dėl "Žemaitijos kelių" akcijų daryti nebuvo prasmės, nes akcijos jau buvo įsigytos, yra klaidingi.
R. Šukio aiškinimu, iš A. Armalo įsigiję dalį "Žemaitijos kelių" akcijų, suinteresuoti asmenys šiuo sandoriu neperėmė "Žemaitijos kelių" valdymo, ko iš esmės siekė, nes nebuvo įgiję 51 proc. akcijų paketo.
Todėl įtaka bei spaudimas buvo daromi ir vėliau. Pasak R. Šukio, Prezidento R. Pakso veiksmai turėjo reikšmės ne 2003 m. birželį, o 2003 m. spalį, "kuomet buvo daromi intensyvūs "Žemaitijos kelių" akcininkų spaudimo veiksmai" - kontrolės ir teisėsaugos institucijoms teikiami anoniminiai skundai, atliekami bendrovės patikrinimai, skambučiai telefonu ir kt. Šis spaudimas, kurį atliko ir pats R. Paksas, buvo daromas kitai įmonei "Šiaulių plentas", iš kurios buvo siekiama perimti 22 procentus "Žemaitijos kelių" akcijų.
Penktadienio posėdyje Konstitucinis Teismas nagrinėja iš karto tris tarpusavyje susijusius veiksmus - trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį.
Šiuos veiksmus atitinkantis kaltinimas skelbia, jog R. Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui per teisėsaugos institucijas siekti paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovus ir akcininkus "dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią".
