Jau dabar pasigirsta įvairių spėliojimų ir prognozių, kiek ryžtingai A.Brazausko Vyriausybė darys struktūrines reformas.
Tiesa, patys socialdemokratai piktinasi, kad dar nepradėjusiai dirbti A.Brazausko Vyriausybei daromas didžiulis spaudimas.
"Oponuojantys ir dirbtinai kaitinantys politinę atmosferą opozicinių partijų atstovai, Socialdemokratinės koalicijos nuomone, daro žalą ne tik integraciniams Lietuvos siekiams, bet ir tarptautiniam prestižui", - pabrėžia Gediminas Kirkilas, Seimo Socialdemokratų Informacijos centro vadovas.
Vis dėlto kairiųjų Ministrų kabinetui teks nemažai įrodinėti, kad jis nekeis valstybės prioritetų ir nenukreips šalies į atžangą.
Spėliones, kad kairiųjų kabineto vadovui stigs ryžto sustiprina prisiminimai apie A.Brazausko veiklą būnant prezidentu. Remiantis, tuometiniais piliečių vertinimais, prezidentui A.Brazauskui stigo ryžtingumo. Oponentų prezidentas A.Brazauskas buvo dargi pašiepiamas, kad jis “tik ordinus dalija” ir per mažai kišasi į, kaip valstybės vadovui pagal Konstitucija priskirtinas sritis.
“Veidas” klausia politologo Lauro Bielinio, tyrinėjusio prezidento A.Brazausko kalbas, ko galima tikėtis iš Ministro pirmininko A.Brazausko.
Politologas Lauras Bielinis:
“A.Brazauskas vengia asmeninės atsakomybės, tokį įspūdį daro Prezidento retorika. A.Brazauskas gali kalbėti apie daug ką, tačiau visa tai, ką kalba, jis mėgina sutapatinti su kitų žmonių kompetencija. Apie tai, kas yra svarbu ir dėl ko po to gali kilti klausimas, o kas už tai atsakingas, A.Brazauskas nuolat kalba trečiuoju asmeniu: “mūsų rūpestis” arba “jie” ir panašiai. Jis niekados nekalba pirmuoju asmeniu. Ir tai - rimta problema.
Mes neturime užmiršti A.Brazausko ilgametės patirties dirbant įvairiuose komunistų partijos aparato hierarchijos lygiuose. Neužmiršti ne vardan to, kad aklai ir beprasmiškai jį kaltintume visomis komunizmo nuodėmėmis, bet todėl, kad ta patirtis yra jo didžiosios gyvenimo dalies patirtis, kuri lyg nenutrinamas algoritmas salygoja jo dabartines reakcijas į aplinką, jo vertybinius bei profesinius sprendimus. Niekas negali atsisakyti praeities, kad ir kokia ji būtų, taigi politikas, jei mes tikrai jį norime pažinti, yra jo buvusios karjeros istorija. Žvelgdami į šią karjerą galime rasti atsakymą į A.Brazausko šios dienos veiksmus ir gal net numatyti galimus netolimos ateities žingsnius.
Komunistinis režimas iš politiko reikalavo paklusnumo dogmai ir nepriekaištingo aukštesniųjų organų nutarimų vykdymo. Taigi beveik visi toje terpėje užaugę politikai turi “silpnybę” laukti nurodymo iš viršaus. Kada “viršus” išnyko, šiems politikams buvo be galo sunku patiems imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Tada mes matėme, kaip daugelis buvusių partiečių pasitraukė iš politikos. Tie, kurie išliko, tarp jų ir A.Brazauskas, išsiugdė naują elgsenos stereotipą, kuris buvo dažnas ir sovietmečiu, - veikti “po fakto”. Tokie politikai, neturėdami ryžto imtis atsakomybės, tačiau nesiekdami trukdyti įvykių eigai, vardan savo išlikimo skelbia sprendimus tik tada, kada jau viskas nulemta. Prisiminkime - atiduoda Katedrą tikintiesiems, kada ji ir taip neišvengiamai visuomenės buvo pasiimta, pasirašo Nepriklausomybės Aktą, kada kitą kelią sunku ir įsivaizduoti, ir t.t.
Tai reiškia, kad A.Brazauskas, kaip politikas, nėra ekstremalių ar kardinalių veiksmų šalininkas, jis labai tiktų dirbti stabilios ir turtingos valstybės parlamente. Tačiau kada šalis patiria ribinę situaciją ar kada visuomenė bei valdžia turi žengti keletą lemiamų žingsnių, reikalingi politikai, einantys toliau ir norintys daugiau, nei leidžia galimybės.
Bet jei A.Brazauskas šiuo metu išdrįso tapti premjeru ir jei aš neklydau, kalbėdamas apie jo vėluojantį “genetinį” ryžtingumą, vadinasi, kairiesiems tapo akivaizdu, kad šalyje subrendo ekonominis socialinis pakilimas ir esant tokiai situacijai jų buvimas valdžioje leis sutapatinti teigiamus pokyčius su jais.
Gal todėl keičiant Vyriausybę jokių didelių pokyčių jos programiniuose uždaviniuose neįvyko. Tai kam reikėjo ją keisti? Tam, kad teigiami valstybės raidos rezultatai leistų atrodyti ryžtingiems ir vieninteliams, kurie daro “gerus” sprendimus”.
|
|
