"Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitekūnui, kad Lietuva patirs paramos Gruzijai pasekmes", - rašė Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje diplomatas.
Pasak "Le Monde", rugpjūčio 27 dieną V.Čchikvadzė pareiškė, kad "Rusija imsis "nepaprastų priemonių" prieš Lietuvą ir šalis turės sumokėti už savo elgesį". Rusijos ambasados vadovas, kaip teigiama, nekonkretizavo, kokios gali būti tos priemonės.
Dienraščio teigimu, JAV telegramoje rašoma, kad Lietuvos atstovas V.Čchikvadzės elegsį apibūdino kaip skandalingą, o Vilnius po to paprašė "NATO ir JAV paramos ženklų".
Rusijos ir Gruzijos karas Tbilisui pabandžius jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę kilo 2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį. Karas truko penkias dienas, jo metu Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos.
Po karo Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau šių šalių nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir dar kelios valstybės.
Lietuva aktyviai palaikė Gruziją karo metu ir iki šiol laikosi nuomonės, kad Rusija neįvykdė visų paliaubų susitarimo sąlygų.
Rugpjūčio 12 dienos pranešimas, kuriame rašoma apie Šiaurės Atlanto tarybos pastangas susitarti dėl bendrų veiksmų per krizę, rodo, kad ES ir NATO narės Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija ir Didžioji Britanija tvirtai rėmė pasiūlymą suspenduoti NATO ir Rusijos Tarybą ir paskelbti griežtą Rusijos atžvilgiu pareiškimą.
Tačiau Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujama Maskvai draugiškų valstybių stovykla, kuriai taip pat priklausė Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija bei Slovėnija, blokavo šiuos ketinimus.
