Tačiau žurnalas „Newsweek“ pateikia penkis su šiuo atveju susijusius klausimus, į kuriuos šiuo metu reikėtų ieškoti atsakymų:
1. Koks buvo „WikiLeaks“ tikslas šįkart?
Australas Julianas Assange'as, buvęs kompiuterių įsilaužėlis, įkūręs „WikiLeaks“ 2006-aisiais, tikina, kad jo grupės misija yra „pateikti svarbias naujienas ir informaciją visuomenei“. Šiemet jo tinklapis išviešino kitas dvi skandalingos medžiagos porcijas, tarp jų 90 000 JAV dokumentų apie karą Afganistane ir 400 000 slaptų ataskaitų apie Iraką. Be to, išplatinta vaizdajuostė, kurioje amerikiečių „Apache“ sraigtasparnis apšaudo civilius Bagdade.
Bet jei senesni atvejai demaskuodavo karo Irake žiaurumus, tai šįkart tikslas ne toks aiškus. Daugeliu atvejų informacija yra labiau gėdinanti nei paaiškinanti. Jeigu buvo norima patampyti JAV diplomatinę tarnybą už ūsų, tai ši misija atlikta. Bet jei norėta daugiau skaidrumo, tai J. Assange'as ir „WikiLeaks“ gali išprovokuoti priešingą rezultatą.
2. Kodėl nėra daugiau šokiruojančių atskleidimų?
Kai bus iki galo išviešinta, ši dokumentų gausybė gali pateikti daug vidinės informacijos. Arba ne. Jeigu didžiausia šių dokumentų sensacija yra tai, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas išvadinamas „patinu“ ir atskleidžiama jo draugystė su Italijos Silvio Berlusconi, kad Vašingtonas nerimauja dėl branduolinių ginklų Pakistane ar kad Saudo Arabija nenori Irano su atominiu ginklu, tai Baltieji Rūmai tikrai galės atsikvėpti.
Aišku, velnias slypi detalėse, ir sostinės visame pasaulyje burbuliuoja dėl šios pikantiškos informacijos atskleidimo. Tačiau po kurio laiko viskas nurims, o žaidimo taisyklės liks nepakitusios. Be to, diplomatai buvo parodyti kaip žemiški žmonės, gana žaismingai aprašantys kartais net ir pavojingas situacijas. Neramu nebent tai: jeigu jau H. Clinton liepia diplomatams šnipinėti Jungtines Tautas, vadinasi, diplomatai nėra perkrauti kitais darbais?
3. Kieno tai kaltė?
Amerikos senatoriai jau ragina inicijuoti teisminį tyrimą prieš „WikiLeaks“. Tačiau labai mažai kas kalba apie tai, jog reikia bausti asmenis, nesugebančius užtikrinti JAV slaptų korespondencijos kanalų saugumo. Didžioji dalis nutekintos medžiagos buvo paimta iš Pentagono (Gynybos departamento) ir Valstybės departamento bendro tinklo „Siprnet“, kuris naudojamas keitimuisi slapta informacija. Juk „WikiLeaks“ jau anksčiau šiemet iš jo buvo nugvelbusi vertingų duomenų, tad ar buvo sustiprintas šio tinklo saugumas? Kas už tai atsakingas? Natūralu, kad tai bus įvertinta. Artimiausios savaitės parodys, kaip rimtai Pentagonas ir valstybės departamentas vertina savo slaptus tinklus.
4. Kas bus su J. Assange ir „WikiLeaks“?
„Australijos požiūriu, manome, kad buvo potencialiai pažeista keletas baudžiamųjų įstatymų“, – sakė Australijos generalinis prokuroras Robertas McClellandas pirmadienį kalbėdamas apie J. Assange. JAV kongresmenas Peteris Kingas eina dar toliau ir ragina B. Obamos administraciją paskelbti „WikiLeaks“ teroristine organizacija. J. Assange šiuo metu yra pateikti kaltinimai dėl prievartavimo Švedijoje. Kai tik „WikiLeaks“ paskelbė slaptą informaciją sekmadienį, prieš tinklalapį buvo surengtos kibernetinės atakos. Dabar visi jį „apšaudo“. Kam pirmam pasiseks?
5. Ar dokumentai yra pavojingas dėmesio nukreipimas?
„The New York Times“, „The Guardian“, „Der Spiegel“, „El Pais“, „Le Monde“ – visi šie leidiniai turi prieigą prie „WikiLeaks“ informacijos ir artimiausiomis skelbs savo analizę ir įžvalgas. Tačiau klausimas, ar nutekintoji informacija yra verta viso šio rašalo ir popieriaus?
Natūralu, kad istorikams „WikiLeaks“ medžiaga bus naudinga, tačiau klausimas ar visas dėl to kilęs šurmulys – žiniasklaidos įsijungimas, diplomatinės pastangos situacijai suvaldyti – yra svarbiau nei, pavyzdžiui, derybos dėl naujos START sutarties arba įtampos Korėjos pusiasalyje sušvelninimas? Pirmi puslapiai mirga marga, bet ar geriau rašyti apie tikrąsias tarptautinių santykių problemas, ar geriau skleisti gandus apie Libijos Muammarą Gaddafį ir jo seksualią „ukrainietę slaugę“?
