Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra anksčiau neteistą jauną moterį kaltina ne tik „Sodros“ lėšų pasisavinimu, bet ir dokumentų suklastojimu. Į keblią situaciją pakliuvusi I. Stankevičienė viliasi, kad jos atgaila suminkštins bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko širdį – moteris antradienį kreipėsi į „Sodrą“ ir paprašė leisti bent dalimis atlyginti valstybei padarytą žalą.
Tiesa, ar jos prašymas bus patenkintas, „Sodros“ Vilniaus skyriaus teisininkė Jurgita Čepaitienė dar negalėjo pasakyti. Su vyru du vaikus auginanti moteris prisipažino, kad šeimos mėnesinės pajamos sudaro vos 1,7 tūkst. Lt.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nustatė, kad motinystės ir ligos pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos I. Stankevičienė užvaldė nuo 2005-ųjų. Kūdikio besilaukianti moteris įsidarbino vienoje Vilniaus bendrovėje administratore, nors realiai jokio darbo ji nedirbo.
Pasak prokuroro, iš „Sodros“ I. Stankevičienė gavo 61 tūkst. 230,65 Lt įvairių pašalpų.
Savo kaltę pripažįstanti moteris teisme pasakojo, kad anksčiau dirbo pagal patentą, tačiau iš individualios veiklos beveik negalėjo pragyventi.
„Pagal jį jokių pinigėlių iš „Sodros“ nebūčiau gavusi, todėl kai pastojau pirtyje draugų paklausiau, gal kas mane galėtų įdarbinti“, – kalbėjo I. Stankevičienė.
Pasak jos, kartu pirtyje buvo „kažkoks Kęstas“, kuris sakėsi galįs pagelbėti – aiškino turįs draugą, kuris vadovauja vienai bendrovei.
„Kęstui kas mėnesį mokėjau po 900 litų“, – ši suma, pasak kaltinamosios, turėjo būti valstybei mokami mokesčiai už fiktyvų darbą. I. Stankevičienė aiškino, kad Kęstui, kurį pažįsta tik iš matymo, įmokas sumokėjo „gal kokius penkis kartus“.
„Iš tikrųjų šio darbo nedirbau ir net nežinau, kur buvo mano darbovietė“, – prisipažino vilnietė.
Moteris sakė, kad iš darbdavio gavusi reikalingas pažymas kreipėsi į „Sodrą“, kuri jai skyrė motinystės pašalpą.
Pareigūnai nustatė, kad I. Stankevičienę įdarbinę asmenys buvo pagelbėję ir kitoms motinoms, dėl to atliekamas dar ne vienas ikiteisminis tyrimas.
Savo kaltę pripažįstančiai dviejų motinai teismas nuosprendį turėtų paskelbti dar šiais metais – lapkričio pabaigoje paaiškės, kokią bausmę kaltinamajai siūlys skirti valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras.
I. Stankevičienė neturėtų išvengti bausmės, nes teisme prisipažino, jog jos darbo santykiai buvo fiktyvūs. Tuo tarpu, jeigu būtų nustatyta, kad ji iš tikrųjų dirbo bendrovėje, o darbdavys galimai ir padidino atlyginimą, ji bausmės galėtų išvengti – antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nustatė, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas.
