Pasak jo, "abiem suinteresuotoms pusėms - pasieniečiams ir Punsko savivaldybės vadovams tereikia atsisėsti už bendro stalo ir parodyti daugiau geros valios".
Kaip žinoma, dauguma Punsko miestelio gyventojų yra etniniai lietuviai. Prieš kelerius metus Lenkijos pasieniečiai su šeimomis įsikūrė Punsko sveikatos centre, kurio statybai dalį lėšų surinko vietos bendruomenė. Be to, punskiečiai nerimauja, kad lenkai pasieniečiai "atskies" lietuvybę.
J.Krolis kaip geranoriško sutarimo pavyzdį paminėjo vyskupo Antano Baranausko paminklo Seinuose statybos istoriją. Net septynerius metus vietos lenkai priešinosi paminklo statybai, tačiau pavyko susitarti ir paminklas netapo konfliktų ir tautinių nesutarimų priežastimi.
J.Krolis buvo Lietuvos ir Lenkijos seimų narių Asamblėjos vienas pirmininkų nuo pat šios struktūros įkūrimo 1997 metais.
"Tai labai svarbi institucija, vaidinanti didelį vaidmenį abiejų šalių strateginėje partnerystėje bei integruojantis į ES", - pabrėžė Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas.
Tarp spręstinų klausimų jis nurodė ekonomines problemas - magistralės "Via Baltica" tiesimą Lenkijos teritorijoje, pasienio perėjų darbo pagerinimą, energijos tilto iš Lietuvos į Lenkiją tiesimą.
Svarbi problema, jo nuomone, yra santykių su Kaliningrado sritimi sureguliavimas, Lietuvai ir Lenkijai siekiant tapti Europos Sąjungos narėmis.
