DELFI žiniomis, gali būti, kad šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktam Konstantinui Michailovui senaties terminas kitų metų liepos 31-ąją greičiausiai nesibaigs – jis po žudynių yra teistas kitoje byloje.
„Byla teisme nagrinėjama labai intensyviai, dedamos visos pastangos, kad procesas vyktų spėriai ir tikimės, kad išnagrinės iki kitų metų liepos 31-osios“, – penktadienį DELFI konferencijoje, skirtoje Medininkų žudynių 19-osioms metinėms, sakė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiasis prokuroras.
Jo vadovaujamo departamento prokurorai tyrė ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme palaiko valstybinį kaltinimą kol kas vienintelio baudžiamojon atsakomybėn patraukto buvusio „omonininko“ K. Michailovo byloje.
Prokuroras pabrėžė, kad senaties terminai yra taikomi ne bylai, o asmenims ir skaičiuojami nuo nusikaltimo padarymo dienos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
„Pažymėtina, kad senaties terminai nutrūksta, jeigu įtariamieji yra padarę naujus nusikaltimus, o pagal bylos duomenis, šios bylos įtariamieji yra padarę po Medininkų žudynių naujus nusikaltimus“, – sakė A. Kliunka
Vyriausiasis prokuroras pabrėžė, kad „dar atviras ir svarstytinas klausimas dėl kitokios nusikaltimo kvalifikacijos, kur senaties terminai netaikomi“.
„Tai priklausys nuo visų byloje surinktų duomenų patikrinimo ir įvertinimo“, – apie galimus pokyčius Medininkų žudynių byloje kalbėjo A. Kliunka.
Kitų įtariamųjų byla astkirta, paskelbta įtariamųjų paieška
Prokuroro teigimu, Medininkų žudynių bylos tyrimas vyko „labai sudėtingom sąlygomis“, nes įtariamieji yra ne Lietuvos piliečiai, kurie iškart po nusikaltimo išvyko iš Lietuvos.
„Mes patys savarankiškai kitose valstybėse tyrimo veiksmų atlikti negalėjome, teisinės pagalbos prašymai iš Rusijos Federacijos pusės buvo vykdomi atmestinai, į daugelį prašymų neatsakoma, – sakė A. Kliunka. – Teko dirbti savo jėgomis, todėl 2001-2003 metais pavyko pasiekti tam tikrą persilaužimą. Suradome liudytojus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kuriuos apklausėme. Ir tai leido pasirinkti tirtą versiją, kad nusikalstamus veiksmus atliko Rygos OMON'as. O paskui nustatėme, kurie iš 11 atvykusių asmenų konkrečiai dalyvavo šiame nusikaltime“.
Prokuroras pažymėjo, kad Rusijos prokurorai atsisakė išduoti tris įtariamuosius – Andrejų Lachtionovą (atsisakė 2008 m. balandžio 14 d.), Česlovą Mlyniką (2008 m. gegužės 29 d.) bei Aleksandrą Ryžovą (2009 m. liepos 15 d.). Vėliau teikiant pakartotinius prašymus daugeliu atvejų Rusijos prokurorai atsakydavo, kad į juos buvo atsakyta anksčiau.
Rusijoje besislapstantiems įtariamiesiems yra paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas, paskelbta jų tarptautinė paieška, išduoti Europos arešto orderiai. Jų atžvilgiu byla atskirta į atskirą tyrimą ir baudžiamasis procesas jų atžvilgiu tęsiamas, yra nebaigtas ir siekiama jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Senaties terminai jų atžvilgiu nėra suėję.
Pasak jo, jeigu įtariamieji bus sulaikyti kitose valstybėse, o taip pat jeigu Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos jiems įteiktų pranešimus apie įtarimus, tuo užtikrinant jų teisę žinoti kuo įtariami, būtų prielaidos spręsti dėl baudžiamos bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme jiems nedalyvaujant, jeigu jie vengtų atvykti į teismą.
Tiesa, kol kas tai neįmanoma – iki šiol Rusija Medininkų žudynių bei Sausio 13-osios bylose atsisakydavo įteikti Lietuvos teisinės pagalbos prašymus pateiktus pranešimus apie įtarimus, nes esą tai jau yra patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.
Pasak jo, praėjusių metų pavasarį Generalinėje prokuratūroje lankėsi Rusijos generalinės prokuratūros delegacija.
„Jie minėjo, kad ypač būtina bendradarbiauti Kaliningrade dingusio verslininko Jucio bylą, – prisiminė A. Kliunka. – Jiems buvo netikėta, kai iškėliau klausimą, jog būtina glaudžiau bendradarbiauti ir Medininkų byloje. Kolegos paminėjo, kad jie galbūt įvykdys mūsų teisinės pagalbos prašymus tuo atveju, kai bus sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Rusijos generalinės prokuratūros Tardymo komiteto ir Lietuvos generalinės prokuratūros. Bet vėliau jie atsisakė šito ketinimo“.
Rusijos prokurorai elgėsi nedraugiškai
Generalinės prokuratūros prokuroras pabrėžė, kad Lietuvai svarbios bylos tyrimą labai apsunkina tarptautinis aspektas, kad nusikaltimas buvo organizuotas iš kitos valstybės, kad įtariamieji paskui išvyko į kitą valstybę, be to įtariamieji yra kitos valstybės piliečiai.
„Be to, susiduriama su nedraugiškais veiksmais iš kitos valstybės - Rusijos Federacijos, t.y. pirminėje tyrimo stadijoje Rusijos pareigūnai neapklausė liudytojų, neinventorizavo ginklų, nepateikė pirštų antspaudų, avalynės pėdsakų, ir t.t.“, - DELFI konferencijoje aiškino prokuroras.
DELFI primena, kad Generalinės prokuratūros duomenimis, 11 žmonių OMON būrys iš Rygos į Lietuvą atvyko 1991-ųjų liepos 30-ąją. Jam vadovavo Č. Mlynikas. Davęs nurodymus jis tą pačią dieną su trimis kariškiais išvyko iš Lietuvos.
Septyni omonininkai įsakymą įvykdė kitos dienos ankstyvą rytą.
Prokurorams pavyko surasti liudytojų, kurie padėjo atskleisti tos tragiškos dienos įvykius. Pagal vadovybės nurodymus keturi milicininkai važiavo žudyti į Medininkus, o trys - karinėje bazėje sprogdino bombas.
Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.
Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.
K. Michailovas neigia prokurorų mestus kaltinimus ir tikina, kad nežudęs pareigūnų, nors tuo metu iš tikrųjų ir buvęs Lietuvoje.
