J. Lauciaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš prokuroro regreso tvarka priteisti daugiau kaip 9 tūkst. Lt Generalinei prokuratūrai, ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Bylą pirmosios instancijos teisme pralaimėjęs J. Laucius nesutiko su sprendimu ir aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti sprendimą bei iš Generalinės prokuratūros priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tiesa, jos nedidelės, nes prokuroras teisme ginasi pats, be advokato.
J. Lauciui pareikštas ieškinys yra susijęs su garsiąja kontrabandos byla, kurioje buvo minimas dabar jau buvusio Lazdijų teismo pirmininko Arvydo Gudo žentas, cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamas Vilius Karalius. Šioje byloje įtarimus prokuroras buvo pareiškęs ir advokatui J. Kozubovskiui (vėliau teismas jį išteisino, nuosprendis yra įsiteisėjęs, nes atostogauti išėjęs J. Laucius nespėjo jo apskųsti).
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs J. Laucius advokatui buvo paskyręs kardomąją priemonę – registruotis policijos įstaigoje. J. Kozubovskis su tokiu prokuroro sprendimu nesutiko, nes iš anksto buvo suplanavęs su šeima išvykti į užsienį ir prašė laikinai netaikyti šio draudimo. J. Laucius nesutiko su tokiu prašymu, todėl advokatui teko atsisakyti kelionės, jis patyrė ne tik materialinių, bet ir moralinių nuostolių.
Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad prokuroro J. Lauciaus paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijoje, buvo nepagrįsta ir iš Generalinės prokuratūros advokatui priteisė 6 112,74 Lt turtinės, 1 500 Lt - neturtinės žalos bei 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 130 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žalą atlyginę prokurorai kreipėsi į teismą ir paprašė sumokėtus pinigus regreso tvarka priteisti iš J. Lauciaus. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas ieškinį patenkino.
Tuo tarpu J. Laucius nemano, kad privalo atlyginti žalą, nes esą nepadarė jokio pažeidimo, o jo paskirta kardomoji priemonė esą buvo pagrįsta ir teisėta. Pasak jo, byloje nėra nustatyta, kad jo veiksmai skirti kardomąją priemonę buvo neteisėti ar kad jis asmeniškai būtų suinteresuotas pakenkti advokatui.
„Jokiais savo veiksmais nesiekiau padaryti žalos J. Kozubovskiui, – ketvirtadienį teisme aiškino prokuroras. – Kad mano veiksmai būtų įvardijami kaip tyčiniai, mano nuomone, turi būti įrodyta, jog asmeniškai esu priešiškai prieš jį nusiteikęs ir noriu pakenkti“.
J. Laucius sakė, kad elgėsi teisėtai, nes siekė kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą, patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėm bei bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui. „Visi mano sprendimai atitiko įstatymo taikymo reikalavimus“, – prokuroras neigė, kad buvo šališkas.
Su J. Lauciaus teiginiais nesutiko Generalinei prokuratūrai atstovaujanti Aistė Berčaitė.
„Tam tikrų profesijų atstovams yra taikomos griežtesnės taisyklės – prokuroras privalo elgtis nešališkai ir objektyviai, – sakė prokuratūros atstovė. – Tyčia yra ne tik sąmoningas siekis pakenkti, prokuroras žinojo, kokios bus pasekmės paskyrus kardomąją priemonę. Teigiu, kad prokuroras buvo šališkas, nes įsiteisėjusiu sprendimu taip yra nustatęs teismas“.
Pasak jos, J. Laucius buvo šališkas tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja puse, jo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą.
Ar pagrįstai iš Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro jo darbdaviai siekia prisiteisti žalą, Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija žada paskelbti po dviejų savaičių.
