Kaip DELFI jau skelbė, iš dokumentų, su kuriais susipažino žurnalistai, susidaro toks vaizdas: koalicijos pajėgos pralaimi karą Afganistane, kariai nužudo šimtus taikių gyventojų ir informacijos apie tai negauna visuomenė, talibų išpuolių skaičius didėja, o NATO pajėgų vadai nuogąstauja, kad Pakistanas ir Iranas palaiko nestabilumą regione. Tūkstančiai failų su slapta informacija pateko svetainės „Wikileaks“, kuri specializuojasi publikuoti slaptus „nutekėjusius“ dokumentus ir informaciją, savininkų žinion.
Publikacijos pasirodė Didžiosios Britanijos laikraštyje „The Guardian“, JAV dienraštyje „The NewYork Times“ ir Vokietijos žurnale „Der Spiegel“.
Laisvosios Europos radijo žurnalistą Valentiną Mitę visų pirma nustebino paviešintos informacijos kiekis – 91 tūkst. dokumentų, išplaukusių į tris pasaulinio garso laikraščius.
„Tai rodo bjauriąją karo Afganistane pusę. Mane nustebino ir tai, kaip dirba Pentagonas, JAV žvalgybos. Nes jeigu galima nutekinti tokį kiekį dokumentų, tai kyla natūralus klausimas, kiek galima Amerikos žvalgyba pasitikėti“, - DELFI teigė V. Mitė.
Jis nesiryžo prognozuoti, kokios įtakos tai turės tolesniame kare, tačiau bjauriausia informacija laiko paviešintus talibano ryšius su Pakistano slaptosiomis tarnybomis.
„Informacija įdomi, tačiau didelę dalį informacijos apie tai, kaip vyksta karas, galima gerai paieškojus rasti internete – kareivių bloguose. Aišku, tai nebus oficialūs dokumentai, tačiau daug kas buvo žinoma, apie daug ką puse lūpų jau iki šiol buvo kalbama“, - aiškino žurnalistas.
V.Mitės nuomone, Lietuva turi per mažai karių Afganistane, kad skandalas kaip nors jai turėtų įtakos. „Tačiau, žinant Lietuvos atmosferą, šis dalykas gali būti panaudotas kaip dar vienas būdas kurstyti antiamerikietišką isteriją, raginti iš Afganistano išvesti karius. Tačiau vargu ar tai bus priimta kaip atviras požiūris į esančią realybę“, - svarstė V. Mitė.
Pasak jo, reikia tikėtis, kad istorija visoms valstybėms padės rimčiau žiūrėti į patį karą.
N.Maliukevičius: JAV patyrė propagandinį smūgį
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, kol kas labai anksti vertinti paskelbtos medžiagos turinį - nelabai kas spėjo visą medžiagą apdoroti.
Tačiau pats nutekinimo faktas, pasak N. Maliukevičiaus, duoda peno pratęsti diskusiją apskritai apie JAV įsitraukimą į šiuolaikinius konfliktus tiek Irake, tiek Afganistane bei kiek tas įsitraukimas teisėtas, atitinkantis europietiškas normas.
„Tai vertinčiau kaip savotiškos informacinės kovos įrankį. Dabar visi puola kvestionuoti JAV dalyvavimą šiuose procesuose apskritai net nežinodami, kokia informacija ten realiai yra“, - kalbėjo politologas.
Pasak N. Maliukevičiaus, JAV patyrė savotišką propagandinį smūgį dėl savo dalyvavimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose. „Reikia pasakyti, kad tai eilinis smūgis. Ir po Abu Graibo kalėjimo, ir CŽV kalėjimų istorijos toliau tokie informaciniai smūgiai tęsiasi. Reikia būti atviriems – jie oponentams labai naudingi. Tai verčia kelti klausimą, kam tokios informacijos nutekinimas naudingas“, - sakė VU dėstytojas.
Jis prognozuoja, kad istorija tęsis labai ilgai – JAV prezidento administracija įsivels į ilgą bandymą nuplauti mundurą ir paneigti informacijos svarbą.
Karo dalyvis: apie Afganistaną skleidžiama propaganda
„Pas mus seniai dėl Afganistano propaganda skleidžiama – nerodoma tikros situacijos ir šnekama kaip sovietmečiu. Turiu šimtus sovietmečio nuotraukų iš Afganistano – kareivių su mažais besišypsančiais vaikais, apsikabinusių su vietiniais, paradų kartu su Afganistano liaudimi. Taip pat dabar pas mus nušviečia Afganistano Goro provinciją“, - sako Afganistano karo dalyvis, memuarų apie Afganistano karą knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius Zigmas Stankus.
Z.Stankaus teigimu, žurnalistai Afganistane su apsauga vežami tik į tas vietas, kur nusprendžia karinė vadovybė. „Žurnalistams rodoma tik tai, ką jie nori parodyti. Ir žurnalistai nemato, kas iš tikrųjų vyksta“, - aiškino pašnekovas. Jo žiniomis, nepriklausomi žurnalistai Afganistane nenori dalyvauti – baiminasi, kad jų nenušautų ir nepagrobtų.
Z.Stankus neįsivaizduoja, kaip reikėtų pakeisti situaciją Afganistane.
„Nuo pat pradžių ir arkliui buvo aišku, kad karo pabaigos nebus. Norint suprasti visą Afganistaną, reikia pasidomėti jo istorija – praktiškai per istoriją buvo tik du tarpsniai su centralizuota valdžia. Tačiau ir toji valdžia įvesta per kraują, neilgai užsiliko, o visas gyvenimas iki šiol egzistuoja bendruomeniniu gentiniu principu, kur gentys valdo savo teritoriją – nepripažįsta centralizuotos valdžios“, - aiškino karo dalyvis.
Pašnekovas mano, kad afganų tautą reikia palikti ramybėje ir jie patys išsispręs problemas. Z.Stankaus manymu, turtingesnės šalys turi skirti kuo daugiau stipendijų afganistaniečių studentams, kad šie galėtų studijuoti užsienio šalių universitetuose ir grįžę kurti savo šalies ateitį.
„Europietis nebesuvokia, kaip jie gyvena – mes savo standartus jiems taikome, o afganai visai kitame pasaulyje gyvena – kita religija, kitoks bendruomeninis gyvenimas. Žodžiu, viskas skirtinga“, - kalbėjo Z. Stankus.
